Prieš keturis su puse metų Stanevičių šeimą supurtė siaubinga nelaimė – pakeliui pas senelius į šeimos automobilį trenkėsi mikroautobusas. Nors kiti šeimos nariai atsipirko menkais sužeidimais, Kotrynai buvo sunkiai sužeista galva ir mergaitė paniro į komą.
Jai buvo skubiai atlikta operacija, tačiau gydytojai tėvams davė nedaug vilčių – sakė, jog praktiškai nėra šansų, kad ji išgyvens, o jeigu ir gyvens – niekada nebus savarankiška ir tikriausiai liks prikaustyta rie lovos visam gyvenimui.
Tačiau tėvai nenorėjo susitaikyti su gydytojų prognozėmis. Kotryna išgyveno, o po trijų savaičių ji pabudo iš komos. Mergaitė kiekvieną dieną pamažu stiprėjo ir paneigė išankstines gydytojų prognozes. Viskas vyko pamažu – ji iš naujo mokėsi vaikščioti, kalbėti.
Dabar, praėjus keturiems su puse metų, Kotryna yra pakankamai stipri, tačiau patirtos smegenų traumos liekamieji reiškiniai vis dar yra, todėl kiekvieną dieną jai reikalinga ergoterapeutų, kineziterapeutų pagalba. Visgi šiuo metu Kotryna atrado ir mylimą veiklą, kuri jai leidžia ne tik išreikšti save, tačiau gali padėti pagerinti ir smulkiąją motoriką.
Spontaniška idėja
Kotrynos mama Neringa pasakoja, kad idėja verti apyrankes iš natūralių akmenų, gimė besikalbant su ergoterapeute.
„Pasvarstėme, kas Kotrynai būtų įdomu ir naudinga smulkiajai motorikai gerinti. Mano mama turėjo hobį verti karoliukus ir turėjo likusių kristalų karoliukų, tad pagalvojau, jog reikia jos paprašyti, kad atvežtų pasibandyti verti apyrankes. Galvojome, gal patiks Kotrynai“, – sako mama.
O Kotrynai nuo pirmojo bandymo apyrankių vėrimas labai patiko. Iškart prisėdusi mergaitė sugalvojo daugybę žmonių, kuriuos nori apdovanoti savo sukurtomis apyrankėmis.
„Kotryna viską daro pati, aš duodu jai visišką laisvę. Iš pradžių ji susidėliodavo apyrankės maketą, o vėliau jį suverdavo. Man, kaip mamai, buvo visai nesvarbu, ar tai atitinka kažkokias taisykles, ar ne, buvo svarbiausia, kad dukrai smagu.
Vėliau sužinojome, kad ne visus kristalus galima maišyti ir rekomenduojama verti tik vienos rūšies kristalus“, – priduria moteris.
Neringa savo socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi šeimos gyvenimo akimirkomis, tad pasidalijo ir tuo, kad Kotryna ėmė verti apyrankes, kurias dovanos artimiesiems. Netrukus moteris sulaukė pirmųjų nedrąsių žinučių, klausiančių, galbūt galima tokią apyrankę ir įsigyti. Tokia idėja patiko ir mamai, ir Kotrynai, tad abi dar rimčiau pažvelgė į apyrankių gamybą:
„Kai apyrankes panoro įsigyti žmonės, aš pradėjau gilintis į kristalus ir pati Kotryna labai daug entuziazmo parodė, ji pati norėjo suprasti, ką vienas ar kitas kristalas gali duoti žmogui“.
Norus pildančios apyrankės
Jau verdama pirmąsias apyrankes, Kotryna mamai pasakė, kad jos apyrankės bus ypatingos – pildys žmonių norus. Neringai pasiteiravus, ką ji turi omenyje, mergaitė sakė, kad tiesiog taip jaučia.
„Aš pati domiuosi įvairiais ezoteriniais dalykais, turiu draugę, kuri taro kortomis užsiima. Draugė išmetė taro kortas ir pažiūrėjo, kad Kotryna sako tiesą – jos apyrankės tikrai pildys norus ir verta įsiklausyti dukros“, – pasakoja Neringa.
Tuomet mama paklausė Kotrynos, o kas jai siejasi su norų išsipildymu? Kotryna nedvejodama atsakė, kad pienės, nes norai išsipildo tada, kai nupūti jos pūkus.
„Pasiūliau jai nupiešti pienės pūką ant balto lapo ir jis vėliau buvo perkeltas ant karoliukų. Norėjosi turėti ir tą ženklą, kurį pamatę žmonės iš karto suprastų, kad tai Kotrynos darbas“, – priduria mama.
Labai greitai Neringa sulaukė žinučių iš apyrankes įsigijusių žmonių, kad jos išties nepaprastos:
„Apyrankę įsigijusi mergina pasakojo, kad kiekviena jos kelionė ar skrydis būdavo paženklintas nesėkme – pasimesdavo bagažas ar vis kažkas vėluodavo. Gavusi apyrankę ji išskrido į šalį, kurioje gyvena, ir pirmą kartą jos kelionė praėjo visiškai sklandžiai – bagažas nepasimetė, niekas nevėlavo. Vėliau pasipylė ir kitos žinutės, kad norai išsipildė.
Viena žinutė mane palietė labiausiai. Tai buvo būsima mama, kuri iš gydytojų buvo išgirdusi, kad jos vaikelis galimai neišgyvens, nes buvo nustatyti didelis pažeidimai. Tačiau kito apsilankymo metu net gydytojai negalėjo patikėti, kaip viskas galėjo taip pasikeisti, nes neliko nė vienos priežasties, kodėl vaikelis turėjo neišgyventi“, – sujaudinusia akimirka dalijasi moteris ir priduria, kad kiekvieną gautą atsiliepimą stengiasi perskaityti Kotrynai, nes jai išgirsti atgalinį ryšį irgi be galo smagu.
Nujaučia, ko žmogui reikia labiausiai
Ypatingos yra ne tik apyrankės, bet ir jų vėrimo procesas. Perkant Kotrynos suvertą apyrankę negalima išsirinkti jos spalvos ar pageidaujamo kristalo – tai mergaitė vedina vidinio balso parenka pati.
„Aš parodau Kotrynai žmogaus nuotrauką, o ji intuityviai parenka akmenį, kurio, jos nuomone, reikia žmogui. Jeigu dera keli kristalai, aš jai nurodau, jeigu nedera, veria tik vienos rūšies karoliukus.
Tai, kaip atrodys apyrankė, priklauso tik nuo Kotrynos. Pradžioje buvo atvejų, kad moterys norėjo būtent tokios apyrankės, kokią matė mano „Instagram“, bet paaiškinus, kaip vyksta Kotrynos kūrybos procesas, suprato.
Būna tokių atvejų, kad Kotryna negali apsispręsti, nes jai norisi dviejų kristalų, tačiau jų maišyti negalima. Tokiu atveju žmonės gauna dvi apyrankes. Kai Kotryna neišsirenka vieno kristalo, matyt, žmogui reikia abiejų kristalų savybių, todėl abu ir siunčiame. Iki šiol nė karto nepasitaikė kliento, kuriam nepatiktų tai, ką parinko Kotryna“, – sako Neringa.
Nėra ir nustatyto konkretaus laiko, per kurį Kotryna turėtų pagaminti apyrankę, nes mergaitės diena yra pakankamai užimta – ji turi ergoterapijos, kineziterapijos užsiėmimus, masažus, o dar ir pamokas. Be to, daug kas priklauso ir nuo jos savijautos, nes kristalai sugeria juos liečiančių žmonių energiją, tad Kotryna negali daryti apyrankių būdama prastos nuotaikos ar pavargusi.
„Kartais Kotryna apyrankių vėrimui gali skirti tik valandą, o kartais net ir jos neišeina. Dažniausiai apyrankėms dėmesio skiriama savaitgaliais, nes tuomet ir pačiai Kotrynai daugiau noro yra jas verta, nes ta diena ne tokia užimta gaunasi“, – pasakoja mama.
Visgi pasakyti, ar terapijos atžvilgiu apyrankių vėrimas atnešė rezultatų, dar sunku, tačiau vienas Kotrynos pokytis akivaizdus: „Nuo autoįvykio yra praėję keturi su puse metų ir atstatyti jos metu padarytą žalą reikia ne mėnesio ir ne dviejų. Be to, ta pažanga gali būti labai minimali ir atsiskleisti tik po metų uolaus darbo.
Aš kaip mama labai džiaugiuosi, nes ši veikla jai vėl suteikė pasitikėjimo savimi, ji gavo savirealizacijos terpę ir dėl to yra laiminga. Kotrynai tikrai trūko to. Atrodo, kad kartais pritrūkdavo ir visų reabilitacijų prasmės, dėl ko ji tai daro. Dabar ji tikrai laimingesnė“, – džiaugiasi mergaitės mama Neringa.
