Arlaviškių pažintinis takas
Arlaviškių pažintinis takas – unikali Kauno marių regioninio parko vieta, kur atsiveria slėnis, pilnas kadagių, tarp kurių auga rečiausi augalai. Ši teritorija paskelbta botaniniu draustiniu. Čia auga vienas rečiausių augalų, pastaruoju metu aptinkamas tik šiame parke, – gauruotasis gvazdikas.
Dėl savo botaninės vertės ir retumo gauruotasis gvazdikas botanikams gali atstoti brangiausio deimanto paieškas, tad ši gėlytė – tarsi legendinė Rožinė pantera, tik skirtumas tas, kad ji iš tiesų egzistuoja ir ilgametės pastangos leidžia mums ja pasigirti ir didžiuotis. Kadagiai slėnio šlaituose yra išdygę natūraliai, dar iki Nemuno užliejimo čia buvo ganomos pievos, todėl sąlygos retiems augalams augti buvo idealios.
Nelikus ganiavos slėnį tenka šienauti ir gelbėti įgyvendinant gamtotvarkos priemones – taip išsaugomos botaninės retenybės ir pats kadagynas. Žinoma, lankytojams kadagyno priežiūros užkulisiai gal nėra toks įdomus reiškinys, tačiau tai, ką jie mato, yra ne vien gamtos duotybė, bet ir nuoseklus žmogaus pastangų rezultatas. Be to, čia yra svarbi paukščių apsaugai teritorija, tad Kadagių slėnyje galima išgirsti, kaip baubia paslaptingas nendrynų gyventojas baublys, išvysti ore sklandantį galingąjį jūrinį erelį, pamatyti salą, kurioje gyvena itin retos plovinės vištelės ar tiesiog pasimėgauti dažniau sutinkamų sparnuočių keliamu triukšmu – kad ir genių.
Karmazinų pažintinis takas
Neries pakrante takas tęsiasi apie 1,5 km. Upė šioje atkarpoje ypač graži. Č. Kudaba knygelėje „Nerimi" rašė: „Ties Rykantais išraičiusi pačias gražiausias visoje savo tėkmėje kilpas, Neris penkiems kilometrams nusitaiko šiaurės vakarų kryptimi, tarsi pasiruošdama didžiausioms Velniakampio kilpoms".
Neris, staigiai pasukusi į šiaurės rytus ir nutekėjusi 4 km, daro įspūdingą posūkį į šiaurės vakarus. Štai šioje vietoje, užlipus laiptais apie 60 metrų, prieš lankytojų akis atsivers dalis Didžiosios Velniakampio kilpos su nuostabiu kraštovaizdžiu.
Netoli Karmazinų pilkapyno už Purvės rėvos pamatysite ir plačiausią Neries vietą – čia upės plotis siekia net 150 metrų! Dėl Purvės rėvos akmenų šniokštimo ir įspūdingo pločio Neris šioje vietoje atrodo ypač galinga. Tikimės, kad lankytojai, eidami pro Karmazinų pilkapyną, žvelgdami į mitologinius akmenis, pažins ir pajaus ir kitą – sakralųjį – Neries veidą.
Ši upė vis dar pilna baltų mitologijos vaizdinių ir mena archainius protėvių tikėjimus, kai buvo tikima magiška vandens galia, padedančia vėlei pereiti į kitą pasaulį... Keliaudami taku, Jūs visą laiką būsite miške. Lankytojus kviečiame atkreipti dėmesį į medynų įvairovę – tamsų eglyną keis atkuriamaisiais kirtimais ugdomas miškas, pastarąjį – brandus šimtametis pušynas.
Užlipus laiptais Neries šlaitu į viršų, Jus pasitiks mišrus miškas su galingais ąžuolais, išlakiomis pušimis, retomis guobomis ir žmogaus rankų nepaliestu juodalksnynu. Čia augančių ąžuolų vidutinis amžius siekia 160, pušų – 120, juodalksnių – 80 metų. Tokio brandumo miškų Lietuvoje labai reta. Žolinė augalija nenusileidžia medžiams – ištisos plantacijos į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų daugiamečių blizgių, kvapniųjų pakalnučių, kitų augalų.
Mūšos tyrelio pažintinis takas
Mūšos tyrelio pažintinis takas atidarytas 2015 m. kovo mėn. ir yra ilgiausias pelkėje esantis lentų takas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Lentų tako ilgis 3605,87 m., bendras tako ilgis į vieną pusę 4480 m, o norint nueiti visą taką, reikia įveikti daugiau nei 8 km. 2019 m. pavasarį užbaigti ir antrojo pažintinio tako etapo įrengimo darbai, kurių metu lentų takas pailgėjo dar 2 km. Taigi nuo šiol Mūšos tyrelio pažintinis takas dar patrauklesnis – po draustinį vingiuoja žiedu.
Mūšos tyrelio pažintinis takas įrengtas išskirtinėje vertingoje gamtinėje teritorijoje – Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje, kuris įtrauktas į Žagarės regioninį parką kaip „sala" – be tiesioginės jungties su likusia parko teritorija.
Šis išskirtinis Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės, žemapelkės, durpynų ir šlapių miškų. Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių. Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo teritorijų sąrašą.
Žagarės regioninio parko direkcija kviečia susipažinti su unikaliu žmogaus nepaliestu gamtos kampeliu keliaujant Mūšos tyrelio pažintiniu taku. Mūšos tyrelio pažintinį taką galima lankyti ir savarankiškai be direkcijos darbuotojų palydos. Tačiau prašoma laikytis rimties, netriukšmauti. Keliaudami taku nerasite nė vienos šiukšliadėžės (išskyrus poilsiavietę tako pradžioje).
Taip pasielgta ne šiaip sau. Būkite atsakingi ir supratingi – ką atsinešėme su savimi, tą ir išsineškite. Gerbkime ir saugokime gamtą! Mūšos tyrelio pelkėje kilęs gaisras šį išskirtinį gamtinį kompleksą sunaikintų negrįžtamai, į pelkės teritoriją neįvažiuotų ugniagesių technika, o degančias durpes užgesinti ypač sudėtinga. Todėl 2015 m. Mūšos tyrelio pažintinis takas Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu paskelbtas nerūkymo zona.
Varnikų pažintinis takas
Pažintinį taką Varnikų botaniniame–zoologiniame draustinyje Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija įrengė 1996 metais – išnaudojo miške esančius kelius ir takus, kvartalines linijas, o šlapiose vietose paklojo lieptus iš tipografo nudžiovintų Varnikų miško eglių. 2006 metais Trakų miškų urėdija medinę tako įrangą atnaujino, panaudojusi moderniai apdorotą, todėl daug atsparesnę medieną.
Takas ypatingas tuo, kad leidžia lankytojui bet kuriuo metų laiku patogiai, nesušlapus kojų pasiekti ir apžiūrėti ne tik mišką, bet ir sunkiai prieinamas pelkės vietas. Nuėjus mažiau nei 5 km galima pamatyti didžiulę biotopų įvairovę – žmogaus pasodintus jaunus ir per kelis šimtus metų natūraliai susiformavusius senus įvairių tipų miškus, pamiškės pievas ir pelkes su užaugančiais ežeriukais. Taip pat galima susipažinti su kertinėmis miško buveinėmis ir Europos bendrijos svarbos buveinėmis.
Šiame pažintiniame take lankytojas ras visko: retų augalų, grybų, kerpių, Lietuvoje ir kitose šalyse saugomų vabzdžių, paukščių, žinduolių, varliagyvių, roplių. Priklausomai nuo to, kaip tyliai einate ir kiek atidžiai žiūrite (arba nuo to, kas jus lydi ir parodo). Draustinis ypatingas tuo, kad ši didelė natūralios gamtos įvairovė susitelkusi santykinai mažoje teritorijoje (draustinio plotas – 606 ha), ji labai intensyviai lankoma, apsupta gyvenamųjų vietovių ir nutolusi vos 3 km nuo Vilniaus miesto ribos.
Dūkštos pažintinis takas
Takas įrengtas Dūkštos upelio pakrantėse. Tako tikslas – parodyti lankytojams natūralius gamtinius ir kultūrinius lobius, slypinčius visai šalia mūsų sostinės. Maršruto pradžia visiškai šalia jau spėjusio išpopuliarėti Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako, ąžuolų kalno atokvėpio aikštelės arba atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę iš Buivydų pusės.
Šis takas skirtas tiems, kurie gali ir nori vaikščioti miško ir pievų takeliais, trokšta pažinti ir grožėtis natūralia gamta. Todėl take įrengta tik minimali rekreacinė įranga – suoliukai, laiptai ir informaciniai stendai ir rodyklės.
Taku keliaukite drąsiai – tikrai nepasiklysite, nes visu maršrutu Jus lydės krypties rodyklės ir nuorodos, link kurio objekto Jūs artėjate. Pažintiniame take Jūs galėsite aplankyti 3 piliakalnius (Bradeliškių, Karmazinų ir Buivydų), pasigrožėti įspūdingomis Dūkštų ir Karmazinų atodangomis, didžiuliais rieduliais upelėje, senais ąžuolais.
Be to, jūsų laukia vikrumo išbandymas kopiant į stačius Dūkštos pakrančių kalvų šlaitus. Prie kiekvieno lankytino objekto Jūs rasite informacinius stendus, kuriuos paskaitę galėsite gauti daugiau žinių apie šią vietovę.
Dėmesio! Keliauti nebus lengva, nes pažintiniame take yra daug stačių šlaitų, kuriuos norint įveikti, reikia apsiauti patogią avalynę ir nebijoti nuovargio. Ypač saugokite savo vaikus, kad jie beskubėdami nenusiristų nuo stačių šlaitų!
Jurkiškio upelio pažintinis takas
Upelis dar vadinamas Melnyčėlės vardu – vienas įdomiausių ir įspūdingiausių Asvejos regioninio parko gamtos objektų. Upelio ilgis tik 1,2 km, tačiau per šį trumpą atstumą jis „nukrenta" apie 12 metrų. Savo sraunumu ir vingiuotumu jis primena kalnų upokšnį, o šlaitų aukštis siekia 18 metrų. Jo dugnas nusėtas rieduliais.
Vagoje guli valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Jurkiškio akmuo, turintis dar ir "Puntuko vaiko" vardą, kurio apimtis siekia 5 metrus. Kad lankytojams atsivertų visas kanjoninio slėnio grožis prie Jurkiškio upelio įrengtas 1,5 km pažintinis takas su informaciniais stendais ir rodyklėmis.
Šeirės gamtos takas
Keliaujant Šeirės pažintiniu taku galima pamatyti būdingą šiam kraštui reljefą, Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį, Platelių ežerą, įprastas ir retas augalų, grybų bei gyvūnų rūšis, o įrengta infrastruktūra padės pažinti aplinką per regėjimą, uoslę, klausą, lietimą, judėjimą ir mąstymą.
Prie Piktežerio keliautojus pasitinka medinis kipšiukas ir tiltelis, suteikiantis galimybę iš arčiau pažvelgti į paslaptingą miško ežerėlį. Ežeras virtimo aukštapelke pavyzdys. Dar gyva ežero akis, jos gylis siekia 16 m. Vanduo rūgštus, neskaidrus, jame nedaug deguonies. Iš žuvų gyvena tik ešeriai.
Ežeras vis traukiasi, mažėja. Prie pat vandens augantys kiminai kasmet miršta, grimzta dugnan, o jų vietoje užauga nauji. Taip palaipsniui formuojasi vis storesnis durpių sluoksnis. Akyla akis galbūt čia pamatys ir aplink skraidantį nykstantį jūrinį erelį.
Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas
Turbūt, niekas nedrįs ginčytis, jog gamta yra pati geriausia architektė. Puikus to pavyzdys – Naglių gamtinis rezervatas, kurio pažintinis takas su stulbinančio grožio Pilkųjų kopų peizažu yra vienas įdomiausių lankytinų objektų visame Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Tarsi boluojančiu kilimu uždengtas, kraštovaizdis susiformavo XVII-ajame amžiuje, kai, iškirtus mišką, iš pajūrio smėlis ėmė keliauti marių link.
Unikaliame Naglių rezervato gamtiniame komplekse galite išvysti dėl stiprių vėjų kopose susidarančias įspūdingas daubas ir išgraužas bei tik protarpiais išlendančius, po smėliu palaidotus, šimtamečių miškų dirvožemius. Čia auga reti, į Raudonąją knygą įrašyti augalai, atsidengia senųjų kopų liekanos, tokie vaizdai tikrai nepalieka abejingų.
Naglių gamtinis rezervatas saugo vieną liūdniausių Kuršių nerijos istorijų. 1675–1854 metais čia buvo užpustytas Naglių kaimas, kuris savo vietą keitė net kelis kartus, tačiau dabar glūdi giliai po smėliu. Pasakojama, jog tuomet kopų slinkimo greitis buvo nuo 0,5 iki 15 metrų per metus ir žmonės ilgai, tačiau, deja, nesėkmingai su šia gamtos rykšte kovojo.
Nuo supustytų Pilkųjų smėlio kopų atsiveria įspūdinga panorama: vienoje pusėje matyti Kuršių marios, o kitoje – banguojanti Baltijos jūra ir pajūrio pušynų žaluma. Visas šis kraštovaizdžio ansamblis – tiesiog svaiginančiai tobulas gamtos paveikslas.
Naglių gamtinis rezervatas – tai gamtinė teritorija palikta išskirtinai mokslo tikslams, čia yra draudžiama bet kokia žmogaus veikla, tad lankytojų prašoma vaikščioti tik nužymėtu taku.
Žiegždrių geologinis takas
Žiegždrių geologinis takas įrengtas geologiniu požiūriu svarbioje vietoje. Nuo Žiegždrių atodangos pro gamtos paminklą Žiegždrių liepą iki Kalniškių konglomeratų atodangos.
Jomantų miško pažintinis takas
Jomantų miško takas vingiuoja Jomantų miške, Varnių girininkijoje. Šis miškas – Varnių regioninio parko dalis. Jame gausu gamtos paminklų. Tai Jomantų ir Triliemenis ąžuolai, Jomantų akmuo, Aklaežeris (Vokštelis) – unikalus ežerėlis, kuriame dėl maitinimo ypatumų kasmet kinta vandens lygis.
Pagrindinė Jomantų miško tako paskirtis yra pažintinė: suteikti galimybę susipažinti su mišku, čia esančiais gamtos paminklais, miško gyventojais, miško nauda žmogui, miškininko specialybės darbu, ūkininkavimu miške, senosiomis tradicijomis. Tako trasa padalyta į sąlygines dalis: „Miško dievų buveinė", „Medžiofono aikštelė", „Kliūčių ruožas", „Sūpuoklių aikštelė", „Juodųjų paslapčių takas", „Inkilų alėja", „Zuikių mokyklėlė". Įrengti informaciniai stendai bei atokvėpio aikštelės. Kelionei paįvairinti takas pagyvintas įvairiomis miško paslaptimis ir atrakcionais.
