Neretai iškylautojai renkasi greitą variantą – ant laužo kepamas dešreles. Ir tik retas susimąsto, kokios dešrelės tinka kepti ant laužo ir į ką svarbu atkreipti dėmesį jas renkantis, kad puikios nuotaikos nesugadintų netikėti sveikatos negalavimai.
Paskirtį išduoda ir spalva
Tad ką reikia žinoti, renkantis dešreles iškylai? Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Elenos Kiškienės, renkantis dešreles būtina atkreipti dėmesį į ženklinimo informaciją etiketėse, kur nurodoma dešrelių paskirtis, sudėtis, laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminai,atkreipti dėmesį į tai, kaip jos supakuotos, į pakuotės sandarumą.
„Dešrelės pagal apdorojimo būdą gali būti „virtos“ ir „virtos kepamosios“. Todėl renkantis dešreles būtina atkreipti dėmesį, kokia yra gaminio paskirtis. Svarbu nesusimaišyti, nes pavadinimai – panašūs. Pavyzdžiui, „Medžiotojų“ dešrelių yra ir kepamųjų, ir skirtų naudoti tik pašildytas“, – atkreipia dėmesį veterinarijos gydytoja.
Kaip paaiškino E.Kiškienė, kepamoji dešrelė yra į valgomąjį apvalkalą sukimšta kepti skirta virta dešrelė, kurią gaminant nenaudojami nitritai ir nitratai.
Viliodami pirkėją gamintojai mėgsta pakuotes pagražinti paveiksliukais, kuriuose pavaizduotas laužas, iškyla, kepsninė. Tačiau gražus paveiksliukas dar nieko nereiškia.
Taisyklė tokia: jei gaminyje yra natrio nitrito, dar žymimo kaip maisto priedas E250, jis netinkamas kepti, todėl ir ant pakuotės negalėtų būti kepimo gamtoje vaizdų. Tokie vaizdai gali būti tik ant dešrelių, kurias gaminant nebuvo naudota šio priedo.
Dešrelės, kurias gaminant nebuvo naudoti nitritai, yra ne rausvos, o pilkšvos, baltos, lengvo rūkymo (gelsvos) spalvos. Tokios dešrelės tinkamos kepti aukštoje temperatūroje.
Ant tokių dešrelių pakuotės parašyta, kad tai – kepamosios dešrelės. Geriausia rinktis aukščiausios rūšies gaminį, o skaitant dešrelių sudėtį reikėtų atkreipti dėmesį, kokia sudėtinė dalis įrašyta pirmiausia, nes tai reiškia, kad jos yra daugiausia. Specialistė siūlo atkreipti dėmesį ir į maistinę vertę, kad būtų kuo daugiau baltymų, o riebalų, druskos – mažiau. Ne mažiau svarbu žiūrėti į tinkamumo vartoti datą. Nepatartina pirkti besibaigiančio tinkamumo vartoti termino dešrelių.
Pavojingieji kancerogenai
Kas gali nutikti, jei žmonės ant laužo keps ne kepti skirtas dešreles? Ne kepti skirtų dešrelių gamyboje naudojamas natrio nitritas.
Kepant dešreles, kurių sudėtyje yra natrio nitrito, jo likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, esančiais mėsoje. Tuomet susidaro kancerogeniniai junginiai – nitrozaminai. Nitrozaminai gali paveikti skrandį, virškinimo sistemą, kepenis, inkstus, paskatinti piktybinių navikų atsiradimą“, – perspėjo E.Kiškienė.
Vienas svarbiausių nitrozamino susidarymo veiksnių – aukštesnė nei 110 °C temperatūra, o kepant ant laužo ar kepsninėje temperatūra visada yra tokia arba dar aukštesnė.
Ar galima kepti rūkytas dešreles? Šaltai rūkytos dešrelės yra skirtos valgyti tokiame pavidale, kokiame parduodamos, t. y. be papildomo apdorojimo.
Pašnekovės teigimu, rūkytas dešreles galima kepti tuo atveju, kai jų sudėtyje taip pat nėra natrio nitrito. Įprastai rūkant dešreles susidaro policiklinių aromatinių angliavandenilių, kurių kiekiai kontroliuojami ir negali viršyti leistinų ribų. Kepant ant tiesioginės liepsnos, kepimo metu jų kiekis gali padidėti ir viršyti leistinas normas.
Svarbu malkos ir kepsninė
Pasak pašnekovės, planuojant iškylą būtina pasirinkti tinkamą kepsninę ir malkas. „Didelė žala daroma organizmui, kai kepimo metu nuo dešrelių teka riebalai ir tyška ant žarijų. Tuomet susidaro smalkės, kurios su maistu patenka į skrandį“, – priminė E.Kiškienė.
Specialistė pabrėžė, kad kepsninės turėtų būtų tokios, kuriose riebalai patenka į specialius surinkimo griovelius. Jei tokios neturite, tuomet kepimo metu dešreles būtina dažniau vartyti. Svarbu, kad jos neperkeptų, neapanglėtų.
Malkas geriau naudoti ne spygliuočių medžių. Tinkamiausios – beržinės, ąžuolinės, netgi obelų, kurias prieš tai geriau nužievinti, kad susidarytų mažiau dervų. Tinka ir kokybiškos medžio anglys. Be to, perspėja veterinarijos gydytoja, kepimo metu į kepsninę negalima mesti pakuočių atliekų.
„Negalima kepti dešrelių ant atviros liepsnos. Norint apsaugoti dešreles nuo tiesioginės liepsnos, galima jas suvynioti į foliją. Jeigu dešrelės apdegė, būtina nupjaustyti apdegusias ar apanglėjusias vietas. Kepant dešreles, nekepkite kartu žalios mėsos pusgaminių, nes žalios mėsos sultys gali užteršti jau paruoštą produktą. Todėl reikia stengtis, kad dešrelės nesiliestų su žalia mėsa ar pusgaminiais“, – daugiau patarimų dalijo specialistė.
Pasirūpinkite higiena
E.Kiškienė iškylautojams patarė su savimi turėti automobilinį šaldytuvą arba šaltkrepšį su ledo kasete. Tačiau prieš išvyką reikia pasirūpinti, kad juose būtų palaikoma tinkama maisto produktams laikyti temperatūra (iki + 4 °C). Išvykoje automobilį su šaldytuvu ar šaltkrepšį reikėtų laikyti šešėlyje, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Maisto produktams pakuoti geriau rinktis sandariai uždaromus indus, o ne plastikinius ar popierinius maišelius. Maišeliuose maisto produktai greičiau praranda prekinę išvaizdą, greičiau genda, be to, maišeliui įplyšus maistas jame gali būti užterštas. Maistui suvynioti galima naudoti ir foliją.
„Gaminant iškyloje sunkiausia užtikrinti tinkamą higieną. Todėl iš anksto reikėtų pasirūpinti, kad iškylos vietoje būtų geriamojo vandens rankoms, gaminamiems produktams ar indams plauti, drėgnų servetėlių, popierinių rankšluosčių, vienkartinių indų ne tik valgymui, bet ir saugiam maisto ruošimui“, – akcentavo veterinarijos gydytoja.
Ne mažiau svarbu, kad darbo paviršiai – stalai, pjaustymo lentelės, įrankiai – taip pat būtų švarūs, o gaminat – dažnai plaunami. Žaliai mėsai, žuviai, kiaušiniams tvarkyti ir salotoms ar jau paruoštiems patiekalams pjaustyti turi būti naudojami atskiri virtuvės įrankiai ir pjaustymo lentelės, o neturint tokios galimybės visus įrankius prieš naudojimą būtina švariai nuplauti.
Veterinarijos gydytoja akcentavo, kad karštame ore maistas ima gesti labai greitai, jame dauginasi sveikatai pavojingi mikroorganizmai. Todėl visas maisto atliekas, parsivežtas iš iškylos gamtoje, reikėtų nedelsiant išmesti.
