Dabar apie kitą kraštutiniškumą: visišką artumą, apie kurį taip mėgsta kalbėti susižavėję žurnalistai, kad juos kur… :) Neva: „jie tapo vienas kitam tokie artimi, kad visiškai susijungė sielomis“ ir t.t.
Iš tiesų tai labai sudėtinga, kadangi žmogus visada turi savo, kaip čia pasakius pasąmonę ir poreikių, kurie formuojasi tame lygmenyje… Ypatingai blogai, kada vienas siekia pasiglemžti kito asmenybę po artumo siekimo padažu… Būtent tai – vėlgi – ne artumas, o iliuzija: kuomet partnerio individualumą siekiama užgrobti (variantas – žmogus pats siekia atiduoti partneriui savo individualumą pagal principą „O dabar TU atsakyk (esi atsakingas) už mane“…). Bet…
Bet nors ir minimalus, tačiau gabaliukas asmenybės privalo likti (aišku, kiekvieniems žmonėms to gabaliuko dydis būna skirtingas). Jis turi likti ne vardan pasiglemžimo, o visiškai SAVANORIŠKO artumo pojūčio. „Taip, štai koks aš, ir tu žinai tai, kad turiu savo poreikių, kurie kartais pasireiškia – jeigu jie MUMS negresia, tu jų nepuoli, ir priimi juos kartu su manimi“… Aišku, čia diskusija gali pakrypti ypatinga kryptimi – tarkime, apie tai, jeigu sutuoktinio mažyte silpnybe bus bendravimas lovoje su kitomis moterimis, o žmonos – brangių rūbų pirkimas. Arba atvirkščiai :)
Bet aš vėl patikslinsiu, kad vidiniai poreikiai negresia MUMS, o antra, kartu su tuo pačiu poreikiu intymiai linksmintis su kitais vyrais/moterimis arba perkant brangius papuošalus, mobiliuosius, automobilius ir t.t., išties artimi sutuoktiniai ABU žaidžia skirtingus žaidimus su kitais, abu būtent vienoje pusėje… (manau, kad sudėtinga suvokti šį sakinį, tačiau nenoriu išsiplėsti). Jeigu šis poreikis nuolat suteikia nemalonumų kitiems, ieškoma kompromisų ir šia kryptimi. Tačiau ieškoma, vėlgi, ne kartu, neformuojant kaltės jausmo ir žaidimo „Jeigu ne tu…“.
Ir dar: artumas be manipuliacijų – tai ne tiesmukumas bendravime! Tai visiškai skirtingi dalykai. Nemaišykime jų.
Čia visai kas kita: tiesiog žmogus, esantis šalia, supranta jūsų elgesio ženklus (dažniausiai) apskritai be žodžių. Arba, mažų mažiausiai, jeigu jums ko nors reikia, jūs neprivalote statyti tam pasiteisinimo bastionų, o taip pat pareiškinėti VISAS tikrąsias savo norų priežastis. Kitas reikalas, kai jūs jau vertinate – ar gali šis noras būti patenkintas esant „blaiviam“ kompromisui?
Tiesmukumas – ne žaidimo antipodas!
Tiesmukas bendravimas gali būti daugumos žaidimų sudedamoji dalis ir aišku, kad bandymas įlįst į jūsų širdį ir ten likti – taip pat nėra artumas. Bandymas prisikabinti: „Pasakyk, apie ką dabar galvoji, mes juk artimi žmonės“ – taip pat ne artumas! Tai greičiau manipuliacija: „nė vienos minties be mano kontrolės…“. Čia ir pati sąvoka „artumas“ transformuojasi į „visišką kontrolę“…
Beje, artumas susideda būtent iš poreikių gerbimo, o ne abipusiško naikinimo ir nesusiliejimo!!! Štai primityviausias pavyzdys:
Vyras prisėdo pažiūrėti futbolą. Natūralu… Jis nenori, kad artima jam žmona sėdėtų šalia ir „pjautų“ jį už tai. O ko jis nori? Kad ji sėdėtų šalia ir šauktų „GoooaAaAlll“?
Ne visada. Kartai jis nori, kad ji užsiimtų savo reikalais ir suteiktų jam galimybę vienam pažiūrėti rungtynes (arba tam laikui nueiti pas draugus). Svarbiausia – kad jo poreikis būtų suvoktas ir (pagal galimybes) nesmerkiamas. Juk toks poreikis išties minimaliai kelia pavojų šeimai.
Ir jeigu jau norisi pažiūrėti kažkokį filmą apie meilę, JI toli gražu ne visada nori, kad vyras sėdėtų šalia ir klausinėtų – galbūt ji nori pažiūrėti filmą viena, kad tik jai tai leistų ir jos už tai nebartų.
Lygiai tas pats su bet kuriais, bet kurios asmenybės poreikiais: pažiūrėti į žvaigždes, paskaityti laikraštį, paklausyti muzikos, pabendrauti su kitais žmonėmis…
Aišku, jeigu vyras žiūri futbolą vietoj svarbaus šeimos giminių susitikimo – kitas reikalas. Tačiau jeigu tarp sutuoktinių yra artumas ir būtent globalūs, bendri tikslai – tokiu atveju vyras nueis į susitikimą, o futbolą netgi pamirš. Tačiau jeigu globalių tikslų nėra, o yra tik jų deklaravimas, vyrui pakeliui automobilis suges, traukinys nuvažiuos, lėktuvo skrydį atšauks ir t.t.
Svarbiausia: kai tik tarp sutuoktinių atsiranda būtinybė kontroliuoti iš vienos pusės, nepaklusimas – iš kitos ir pasipriešinimas – iš abiejų pusių, – apie artumą kalbėti jau sudėtinga. Prasideda vien psichologiniai žaidimai, bei jie būna destruktyvūs… Prasideda santykių degradavimas…
