Casonas Hallwoodas iš Češyro, Didžiosios Britanijos, buv išvežtas į ligoninę, kur netrukus mirė, praėjusių metų Kalėdų dieną – jis blogai pasijuto žaisdamas su draugais parke.
Astma sirgęs ir riešutams alergiją turėjęs berniukas staiga pajuto, kad darosi sunku kvėpuoti – tuo metu buvo praėję visai nedaug laiko po kalėdinės vakarienės su šeima, kurią jis valgė senelių namuose, kartu su mama Louise ir trimis broliais, rašoma mirror.co.uk.
Senelis pamiršo apie anūko alergiją
Casono mirties aplinkybes tyrę pareigūnai teigė, kad pietus ruošęs jo senelis „visiškai pamiršo“ apie Casono alergiją į glajų rūkytam kumpiui įdėjo riešutų. Nors berniuko mama išbėgo paskui jį į parką su epinefrino švirkštikliu, nepaisant paramedikų ir gydytojų pastangų, berniukas mirė dėl kvėpavimo nepakankamumo, sustojus širdžiai.
Tyrimo metu liudydama jo mama Louise pasakojo, kas tiksliai nutiko tą dieną. Šeima kalėdinių pietų valgyti susėdo apie 14 val. 25 min. – Louise pasakoja, kad Casonui buvo taip skanu, kad jis net išlaižė savo lėkštę.
Ji pasakojo: „Jis buvo vietoje nenustygstantis berniukas, tikrai nenorėdavo ramiai sėdėti ir žiūrėti TV. Jis paklausė, ar gali su draugais nueiti pažaisti į parką. Aš pasakiau, kad jei manęs prireiks, kad man paskambintų. Maždaug po 20 minučių jis man paskambino ir paklausė, ar galėčiau atsiųsti kurį nors brolį su inhaliatoriumi.
Aš tada dar nepanikavau, ir vienas iš mano dvynukų pasakė, kad nuvažiuos pas Casoną dviračiu. Jis grįžo po kokių 10 minučių ir pasakė, kad Casonui viskas gerai. Tada vėl suskambo mano telefonas – šį kartą jau girdėjau, kad inhaliatorius nesuveikė.“
Švirkštas buvo pasibaigusio galiojimo
Luoise išbėgo į parką su epinefrino švirkštikliu, kurį visada turėjo pasiruošusi Casono senelių namuose – bet ji sakė, kad šio švirkštiklio galiojimas buvo pasibaigęs.
„Iškart mačiau, kad jam kažkas ne taip – jo akys buvo patinę. Švirkštiklio, kurį turėjau, galiojimo data buvo praėjusi. Tas, kurį turėjau savo namuose, buvo geras, bet paliktas pas senelius buvo išėjęs iš galiojimo“, – pasakojo ji, – „Aš paskambinau į greitąją ir paklausiau, ar vis tiek galiu jį sušvirkšti, nors galiojimas pasibaigęs. Sušvirkščiau, bet epinefrinas nepadėjo.“
Moteris pasakoja, kad tada jau buvo pradėjusi panikuoti, kai į parką atvažiavo greitoji – ji sako, kad kelioms minutėms buvo kilęs sąmyšis, kai medikai pirma įvažiavo pro vieną įėjimą į parką, tada pro kitą, ir tik iš trečio karto pateko pas Casoną.
Louise sako: „Casonas kartojo, kad negali kvėpuoti, kad tuoj nualps, o aš klykiau prašydama, kad kas nors jam padėtų. Tada aš išlipau iš greitosios – nežinau, kodėl, tiesiog negalėjau daugiau kentėti.“
Casonas buvo nuvežtas į Leightono ligoninę, kur Luoise su mama atvyko kitu automobiliu.
„Mus nuvedė į šeimos kambarį ir po kelių minučių pranešė, kad medikai dar bando jam padėti, bet kad situacija nėra gera“, – sako Louise, – „Jie sakė, kad jei neatsiras gyvybės ženklų, aš turėsiu nueiti su juo atsisveikinti. Aš sakiau, kad nesugebėsiu to padaryti, bet gydytojas pasakė, kad nė vieno žmogaus negalima palikti mirti vieno. Tuo metu man jau buvo prasidėjęs šokas, aš nebesupratau, kas darosi. Jie mane nuvedė pas jį ir pamačiau, kaip medikai bando jį gelbėti. Iškart supratau, kad jo nebėra.“
Senelis apgailestauja
Dar parke ji buvo paskambinusi Casono seneliui ir paklaususi, ką jis padarė su maistu. Raštiškame savo liudijime jis aiškino: „Aš ruošiau kalėdinius pietus, beveik viską buvau pagaminęs iš vakaro – jautienos ir kiaulienos kumpio patiekalus. Buvau visiškai pamiršęs apie Casono alergiją riešutams. Mes viską paruošėme ir maždaug apie 14 val. su šeima sėdome valgyti. Atsimenu, kad Casonas net išlaižė savo lėkštę ir pasakė: „Seneli, buvo labai skanu.“
Tada Casonas išėjo žaisti su savo draugais. Po maždaug 45 minučių ar valandos, mano žmona man pasakė, kad Casonas parke nebegali normaliai kvėpuoti. Ji manęs paklausė, ką aš padariau su maistu. Tą akimirką ir supratau, kad kumpio glajui naudojau riešutus. Buvau visiškai pamiršęs, kad glajuje yra riešutų. Pasakiau savo žmonai, kad glajuje yra riešutų. Siaubingai persigandau ir labai bijojau dėl Casono. Visa šeima sugniuždyta. Gyvenimas niekada nebebus toks pat.“
Mirusio berniuko šeima norėjo atsakymų, kodėl paramedikai atvyko ne iškart ir kodėl važinėjo nuo vieno išėjimo prie kito, kol galiausiai pateko pas Casoną. Skambutis greitosios pagalbos numeriu gautas 15 val. 18 min., o medikai į parką atvyko 15 val. 33 min.
Bandė išgelbėti berniuką
Alanas Jeevesas, vienas iš toje greitojoje buvusių paramedikų, sakė: „Mes buvome pakeliui į parką, navigacija mums rodė kelią, bet nuvedė į klaidingą įvažiavimą į parką. Kai atvažiavome į įvykio vietą, pamatėme berniuką su dviračiu, kuris atvažiavo mūsų pasitikti su dviračiu ir pasakė, kad čia ne tas įvažiavimas. Tada mes grįžome į automobilį ir buvome nukreipti į kitą įvažiavimą.“
Paklaustas, kiek laiko buvo sugaišta dėl šio netikslumo, A. Jeevesas atsakė, kad ne ilgiau nei keturias ar penkias minutes. Jis paaiškino, kad jie iškart bandė padėti Casonui, bet jis buvo panikos būklės ir ėmė priešintis. Medikas tai aiškina hipoksijos sindromu – kai organizme trūksta deguonies, pacientai gali pradėti elgtis neracionaliai, nes deguonies trūkumas paveikia smegenis.
Paramedikai vietoje bandė Casonui pagelbėti iki maždaug 16 val. 27 min., o tuomet išvežė jį į ligoninę – tuo metu buvo 16 val. 39 min. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dėl astmos Casonui buvo paskirtas daugialypis gydymas ir kad 2020 metais jis keletą kartų lankėsi pas gydytojus. Jo alergija riešutams jam buvo diagnozuota daugiau nei prieš 10 metų – jo mama Luoise sakė, kad namuose niekada neturėdavo visiškai jokių riešutų.
