Mūsų šalyje dauguma tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, suvokia pavojus, su kuriais jų atžalos gali susidurti nekontroliuojamai naršydamos internete, tačiau apsaugos priemones buvo arba yra įdiegusi vos kas penkta šeima.
Tokias išvadas leidžia daryti šiemet atliktos apklausos rezultatai. Ją atliko rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“, o užsakė prekybos kompiuteriais ir elektronika tinklas SOHOS.
Absoliuti dauguma – net keturi iš penkių – apklausoje dalyvavusių tėčių ir mamų pareiškė manantys, jog neribota prieiga prie internete pateikiamos informacijos gali būti žalinga jų vaikams.
Truputį daugiau negu pusė tėvų yra domėjęsi galimybėmis apsaugoti vaikus nuo nepageidautinos informacijos, tačiau tik trečdalis sakė žinantys kaip tai padaryti ir vos 17 proc. tėvų bent kartą naudojo priemones, kurios atsijoja informaciją arba riboja prieigą prie jos.
Pastarasis rezultatas tiksliai atitinka panašios visoje Europos Sąjungoje vykdytos apklausos duomenis: Europos Komisija balandžio mėnesį paskelbė, kad Lietuvoje net 83 proc. tėvų, kurių vaikai naršo internete, visiškai neriboja savo atžalų. Šiuo požiūriu Lietuva išsiskiria iš kitų ES valstybių, kuriose tėvai gerokai aktyviau rūpinasi vaikų saugumu internete.
Be to, apklausos rezultatai rodo, kad net du iš trijų tėvų Lietuvoje arba nežino, kaip apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos arba apskritai nėra niekada girdėję, kad tokių galimybių esama.
„Dauguma tėvų Lietuvoje nežino, kad net ir standartiniuose programiniuose paketuose esama funkcijų, leidžiančių apriboti ir kontroliuoti vaikų naudojimąsi internetu“, – teigia prekybos kompiuteriais ir elektronika tinklo „SOHOS“ direktorius Giedrius Senkus.
Pasak jo, standartiniame „Windows 7“ pakete yra speciali „Tėvų kontrolės“ funkcija, leidžianti nustatyti valandas, kuriomis vaikai galės įjungti kompiuterį, išrinkti žaidimus, kuriuos vaikams leidžiama žaisti, ir programas, kurias galima naudoti.
Naujausia naršyklė „Internet Explorer 9“ leidžia tėvams blokuoti prieigą prie nepageidautino turinio svetainių ir kontroliuoti savo atžalų veiksmus internete.
Apklausos duomenys rodo, kad 11–16 metų amžiaus vaikai Lietuvoje prie kompiuterio praleidžia vidutiniškai po 14 valandų per savaitę. Didžioji dauguma tėvų – du trečdaliai apklaustųjų – įsitikinę, kad naršymo internete laiką vaikams reikia riboti, tačiau trečdaliui atrodo, kad vaikams galima leisti naudotis internetu tiek, kiek jie to nori.
Net 70 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad naršydami internete jų vaikai nesukelia problemų nei sau, nei savo šeimai. Nepaisant to, daugiau negu pusė tėvų išreiškė nuomonę, kad problemų kiltų, jei jie leistų savo vaikams naršyti internete ilgiau negu dabar.
Vykdydama tyrimą bendrovė internetu apklausė beveik 300 Lietuvos gyventojų – suaugusiųjų, kurie turi 6–16 metų amžiaus vaikų, naršančių internete. Didžioji dauguma apklaustų tėvų yra 26–45 metų amžiaus, gyvena miestuose ir pagal pajamas priskirtini viduriniajai klasei.
Pagal AINA pranešimą parengė Sigita Kraujelytė
Specialisto komentaras
Vaikų psichoterapeutė Dalia Minialgienė:
– Tėvams rekomenduočiau pasidomėti, ką jų atžalos veikia internete. Bet ne paslapčiomis prisliūkinus stebėti per petį, o atvirai paklausti, ką jie daro. Pavyzdžiui, galima prieiti, paklausti, paprašyti ką nors parodyti, išmokyti.
Tai ne tikrinimas, kuris ypač paauglius erzina, bet domėjimasis pakeliant vaiko savivertę. Ir vaikas rodys, kaip internete galima bendrauti, nusiųsti žinutę ir panašiai.
Aišku, visada bus tokių, kurie ką nors slėps, to neišvengsime, tačiau apskritai tėvai per mažai domisi savo vaikais. Didžiausia problema, kad tokio greito vartojimo kultūroje pamirštame apie labai svarbų dalyką – bendravimą.
