Centras įsikurs rekonstruotame vaikų globos namų „Gilė“ pastate, kuris, vykstant deinstitucionalizacijos procesams, netrukus turėtų ištuštėti. Per šiuos metus ketinama parengti techninį projektą, žiemą gauti statybos leidimą. Žadama, kad kompleksinis paslaugų centras veiklą pradės 2023 metų rugsėjį. Projekto galutinė vertė paaiškės parengus techninį projektą ir įvykdžius rangos viešąjį pirkimą. Pagal dabartinius įkainius planuojama preliminari vertė – apie 3 mln. eurų.
Pasak UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ projekto vadovo Vido Jokubausko, viename iš rekonstruotų „Gilės“ pastatų korpusų įsikurs įtraukusis darželis, kitame – Konsultacinis kompleksinis centras, kur bus teikiamos paslaugos vaikams. Taip pat planuojama statyti naują pastatą su baseinu, kur negalią turintiems vaikams bus teikiamos vandens procedūros.
Pagalba – kuo anksčiau
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė pabrėžia, jog, rengiant rekonstrukcijos projekto techninę užduotį, konsultuotasi su specialistais, specialiųjų poreikių turinčius vaikus auginančiais tėvais, visuomene. Labai svarbu iš anksto išgirsti apie visas esamas problemas, išklausyti nuomones ir pasiūlymus, kad būtų išvengta klaidų vėlesniuose etapuose.
„Jau dabar matome, kad paslaugų poreikis šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus, yra labai didelis. Naujai įkurtas centras bus unikalus tuo, kad jame teikiamos paslaugos bus ne tik kompleksinės, bet ir tęstinės. Labai svarbu, kad vaikai kuo ankstyvesniame amžiuje gautų pagalbą ir įgytų reikiamų įgūdžių“, – pabrėžia N. Buinickienė.
Jos teigimu, šiuo metu vaikai, turintys specialiųjų poreikių, paslaugas gauna tik tada, kai jiems nustatoma diagnozė. Šis procesas gali trukti metus ir ilgiau, todėl dabar specialistams dažnu atveju tenka koreguoti neteisingai išmoktus elgesio modelius ketverių ar penkerių metų mažyliams. Tai trukdo vaikams integruotis į ugdymo įstaigas, turimus įgūdžius pritaikyti savarankiškame gyvenime.
120 vietų centre planuojama teikti ankstyvąsias reabilitacijos paslaugas, kai raidos sutrikimai mažyliams dar tik įtariami. „Visi specialistai bus vienoje vietoje, tėvams nereikės jų ieškoti, vežioti vaikus po skirtingas įstaigas. Be to, atsiras ir atvejo vadybininkas – „pirmasis langelis“, kuris sukurs pagalbos vaikui mechanizmą. Bus ieškoma ir kitų inovatyvių sprendimų, kaip gerinti pagalbą vaikams“, – žada N. Buinickienė.
Centre dirbs profesionalių specialistų komanda: socialinis darbuotojas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, ergoterapeutas, psichologas, kineziterapeutas, reabilitologas, meno užimtumo ir kiti specialistai. Jie užtikrins tinkamą negalią turinčio vaiko raidos vystymąsi.
Lotynų
Prancūzų
Anglų
Paslaugos – įvairesnės
Be ankstyvosios reabilitacijos, Kompleksinių paslaugų centre bus teikiamos dienos socialinės globos paslaugos, veiks įtraukusis darželis, kurį lankys ne tik turintys specialiųjų poreikių, bet ir jų neturintys vaikai. „Būtina kuo anksčiau specialiųjų poreikių turinčius vaikus įtraukti į visuomenę. Jų ugdymas neturi būti uždaras – būdami kartu ikimokyklinėje įstaigoje, jie lengviau adaptuosis mokykloje. Be to, kuo anksčiau pradėsime vaikus mokyti priimti kitokius žmones, tuo labiau jie vieni kitus palaikys ir paaugę“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Julija Pileckienė.
Pasak N. Buinickienės, mokestis už vaikų gaunamas paslaugas nesiskirs nuo šiuo metu mokamo kitose panašiose įstaigose. Už socialinės dienos globos paslaugas, priklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų, teks mokėti 20–30 proc. vaiko gaunamos pašalpos, ankstyvosios reabilitacijos paslaugos tėvams nekainuos – jos apmokamos iš Ligonių kasų.
Į Kompleksinių paslaugų centrą bus priimami Vilniaus mieste registruoti vaikai nuo gimimo iki 12 metų amžiaus. Tėvai, norėdami gauti vietą centre, turės seniūnijoms pateikti prašymus.
Pagalba – ir šeimos nariams bei specialistams
Dėmesys Kompleksinių paslaugų centre bus skiriamas ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, kartu gyvenantiems šeimos nariams.
Pasak J. Pileckienės, tėvai, susilaukę kitokio vaiko ar išgirdę diagnozę, labai dažnai nežino, kur kreiptis, šeimos patiria stresą, vedantį į socialinę izoliaciją, verčiantį užsidaryti siaurame šeimos rate, todėl pagalbą artimiesiems svarbu pradėti teikti kuo anksčiau. Parama turi būti įvairiapusė – kad negalią turinčio vaiko šeima būtų stipri ir nesijaustų palikta likimo valiai.
Dar viena būsimojo centro veiklos kryptis – specialistų, dirbančių su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, kvalifikacijos kėlimas. Centre veiks metodinis centras. „Matome, kad ugdymo įstaigų specialistams neretai trūksta kompetencijos. Centre jie galės įgyti specialiųjų žinių, kaip dirbti su negalią turinčiais vaikais. Be to, turės galimybę tobulinti žinias, keistis gerąja profesine patirtimi, naujausia metodine informacija. Ketiname parengti specialistų mokymų programą“, – sako N. Buinickienė.
Centrų reikia daug daugiau
2018 metų duomenimis, Vilniuje auga daugiau kaip 2,2 tūkst. vaikų, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis arba lengvas neįgalumo lygis. Iš jų vos 124 gauna dienos socialinės globos paslaugas, o laukti paslaugų tenka iki 2,5–3 metų. Pasak tėvų, reikėtų bent dešimt kartų didesnio kompleksinių paslaugų centro, kad būtų garantuota pagalba visiems negalią turintiems vaikams.
„Kuriamas 120 vietų Kompleksinių paslaugų centras visų problemų tikrai neišspręs. Vis dėlto pati idėja ir iniciatyva kurti centrą, kuriame reikalingos paslaugos bus teikiamos ne tik vaikams, bet ir jų šeimos nariams, taip skiriant dėmesį visai šeimai kaip visumai, labai sveikintina. Tokio centro ir paslaugų poreikis akivaizdus“, – sako Nacionalinio retų ligų aljanso prezidentas Danas Čeilitka.
Dirbdamas su retomis ligomis sergančių vaikų šeimomis, aljanso prezidentas mato, koks didelis yra paslaugų vaikams ir šeimoms poreikis. „Paprastas pavyzdys: prieš savaitę mūsų organizacijos feisbuko paskyroje paskelbėme informaciją, kad ieškome šeimos, auginančios reta liga sergantį vaiką, kuri kviečiama dalyvauti kineziterapijos projekte, o vėliau savo istorija pasidalinti mūsų leidžiamame Retų ligų žurnale. Numatyta, jog vaikų kineziterapeutė su vaiku dirbs net tris mėnesius, o dalyvavimas projekte yra nemokamas, – pasakoja D. Čeilitka. – Šis įrašas be jokios reklamos pasiekė beveik 30 tūkst. žmonių, susidomėjimas didžiulis, taigi paslaugų reikia čia ir dabar, o ne po trejų metų, kada planuojama atidaryti šį centrą. Mano pasiūlymas savivaldybei – jau dabar ieškoti partnerių ir aktyviai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios pasirengusios teikti reikalingas paslaugas greičiau ir finansuoti tokius projektus. Bet kuriuo atveju, vieno ar kelių tokių centrų sostinėje neužteks.“
Pasak N. Buinickienės, Vilniaus savivaldybė pastaruoju metu sulaukia daug privačių iniciatyvų, nemažai organizacijų per ateinančius metus planuoja teikti paslaugas specialiųjų poreikių turintiems vaikams ar jų šeimoms. „Nevyriausybinio sektoriaus atstovai visada galės kreiptis patarimo į Kompleksinių paslaugų centro metodinį skyrių, gauti patarimų, žinių, kad vėliau galėtų teikti paslaugas tiek sostinėje, tiek ir skirtinguose Lietuvos rajonuose“, – sako specialistė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut, kuruojanti socialinius reikalus, pabrėžia: gera pradžia visada svarbu. Šiuo metu rengiamas planas, nagrinėjama, kuriuose sostinės rajonuose kokios paslaugos specialiųjų poreikių turintiems vaikams reikalingos. „Kiekvienoje seniūnijoje numatoma turėti po ugdymo įstaigą, kur bent vienas padalinys būtų pritaikytas negalią turintiems vaikams – tiek edukacine, tiek infrastruktūros prasme. Žadame ir daugiau įvairių iniciatyvų, kurios padės negalią turinčių vaikų šeimoms“, – teigia D. Narbut.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
