„Kiek mes patys domėjomės apie pagalbą infarkto atveju, kiek mama kalbėjosi su savo pussese kardiologe, visiems šita situacija atrodo visiškai absurdiška. Aš suprantu, kad galėjo būti ir taip, kad medikai vežtų į ligoninę ir tai nepadėtų. Bet jie net nebandė“, – pasakoja Aistė.
Tėtis pajuto skausmus krūtinėje
Kaip teigia mirusiojo dukra, jos tėtis dar kelias dienas prieš pablogėjimą jautė diskomfortą krūtinėje, tačiau manė, kad tai tėra peršalimas, nes keistą jausmą juto r gerklėje.
„Dabar mes suprantame, kad tas simptomas buvo ir anksčiau. O tą pačią dieną, kai sveikata pablogėjo, jis jautėsi gerai, nebuvo dėl kažko susinervinęs. Man paskambino mama, kad tėčiui blogai. Ji pasakė, kad jį išpylė prakaitas, veidas išbalęs ir jaučia skausmą krūtinėje. Aš šiek tiek išmanau tuos dalykus, esu praėjusi labai daug pirmosios pagalbos mokymų, todėl iš karto pasakiau, kad kažkas negerai su širdimi ir iškviečiau greitąją“, – pasakoja Aistė.
Kaip teigia mergina, ji iš karto suskubo į tėvų namus. Čia atvykus jau rado tėčiu besirūpinančius Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikus. Tiesa, mergina stebisi, kad pirmas medikų klausimas buvo apie tėčio amžių.
„Greitoji tikrai labai greitai atvažiavo. Tik įdomu, kad iš karto pirmas klausimas buvo, kiek mano tėčiui metų – juk žmogui blogai, koks skirtumas, kiek jam metų. Kai aš atvažiavau jau buvo pradėtas gaivinimas, man liepė bėgti pasitikti reanimacijos su visa įranga. Tuo metu, kai dar manęs nebuvo, buvo brolis ir mama, kurie sakė, kad tėtis pagalbą pasitiko būdamas visiškai sąmoningas, pats pasakė medikams, ką jaučia, kas yra blogai, atsakinėjo į jų klausimus, tada medikai vėl klausė, koks amžius, pasakė, kad „ai, tai jaunas“, – pasakoja Aistė.
„Tada mama pastebėjo, kad jis praranda sąmonę, prasidėjo traukuliai, jis pamėlo, medikai iš karto pradėjo gaivinti. Medikai – profesionalai, tai gaivinimas greitai suveikė, tėtis iš karto atgavo spalvą. Po to atvyko reanimacija, pajungė visą įrangą: širdies masažo aparatą, kuris automatiškai daro paspaudimus, deguonį, išorinį širdies defibriliatorių, tiesa, šito medikai atvykdami iš automobilio nepasiėmė, nors kaip atsakingai tada žiūrima į iškvietime nurodytus simptomus? Be šito, viskas tikrai buvo teisingai daroma, tai aš iš karto nuraminau ir brolį, ir mamą, sakau, viską tinkamai padarėme, laiku sureagavome, juk tėtis kažkur vienas nenukrito, kur nebegalima padėti. Visur yra rašoma, kad pirmoji pagalba yra svarbiausia, nes taip galima išgelbėti gyvybę. Tai viskas pagal situaciją vyko gerai, medikai atėję pasakė, kad kol kas stabilu, kad jis bando kvėpuoti ir yra gyvybės ženklų, ir kad bus vežamas į ligoninę“, – pasakoja Aistė.
Viskas pasikeitė po GMP skambučio į Santaros klinikas
Kaip pasakoja mergina, situacija pasikeitė tada, kai buvo atnešti neštuvai ir GMP medikai paskambino į VUL Santaros klinikas, kad būtų paruošta vieta pacientui.
„Jau atnešė neštuvus ir vienas iš medikų kitam sako, tu paskambink į Santaras, kad paruoštų vietą ir lauktų. Ir vienas medikas nuėjo pakalbėti, grįžęs pradėjo sakyti, kad jie nedaveš paciento, kad mes nesuprantam, kaip sunku laikyti visa įrangą, žmogų ir, kad jų nepraleidžia kiti eismo dalyviai. Skambučio metu Santaros klinikos GMP medikams pasakė, kad jie iki 19 valandos atlieka dezinfekciją ligoninėje, nes turėjo COVID-19 atvejį, todėl priimti negali. Ir tada GMP medikai pasimetė, atrodė, kad nežino, ką daryti. Tarpusavy kalbėjo apie sunkumus, nes vyras aštuntame aukšte ir į liftą netilps. Mes tada buvome visiškai šoke ir tik dabar suprantame, kad juk yra ne viena ligoninė. O GMP medikai nepasiūlė vežti niekur kitur, tik iš karto pradėjo sakyti, kad mes nedavešim, kad sunku techniką laikyti. Ir viskas, medikai pasakė, kad atjungia, tai atjungė aparatus, konstatavo infarktą, mirtį, ir viskas, išvažiavo“, – skausmingą momentą prisimena Aistė.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su VUL Santaros klinikų Skubios pagalbos centro vadovu dr. Andriumi Klimašausku, atsakyme buvo rašoma, kad nėra nustatytos tvarkos, kuria remiantis GMP telefonu iš anksto derintųsi dėl pacientų vežimo ar nevežimo į gydymo įstaigą.
„Jei ir buvo kam skambinta, tikrai nežinome, kokiam tikslui ir ar tikrai informacija buvo perteikta būtent tokia, kuri pateikiama. Dėl patalpų dezinfekcijos pravartu žinoti, kad Santaros klinikose pagal infekcijų kontrolės nustatytą tvarką nuolat vykdomos būtinosios patalpų dezinfekcijos, o kai prireikia – ir generalinės dezinfekcijos. Tačiau dezinfekcija nėra priežastis nevežti pas mus pacientų. Be to, greitosios pagalbos stoties darbuotojai žino, kad Vilniuje ligonius priima ne viena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, todėl negali būti jokios objektyvios priežasties palikti pacientą be medicinos pagalbos“, – atsakyme tv3.lt rašo Santaros klinikų atstovai.
Santaros klinikų atstovų paklausus, ar gegužės 2 dieną nuo 15 iki 19 valandos galėjo vykti dezinfekcija dėl atvirtose patalpose buvusio koronaviruso atvejo, atstovai atsakė:
„Tądien, kaip ir kasdien, VUL Santaros klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus patalpose buvo atliekami dezinfekcijos darbai, tačiau tai nėra priežastis nepriimti GMP atvežamų pacientų. Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius turi ne vienas patalpas, kuriose galima priimti pacientus“, – atsakyme rašė klinikos.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stotimi buvo patikinta, kad šiuo metu yra pradėtas vidinis atvejo tyrimas.
„Jūsų pateikto laiško pagrindu yra sudaryta darbo grupė, pradėtas atvejo vidinis tyrimas. Darbo grupei baigus darbą apie išvadas informuosime“, – atsiųstame atsakyme tv3.lt rašė Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai.
Šeima domisi, ar viskas padaryta tinkamai
Mergina teigia, kad po nelaimės visa šeima pradėjo domėtis, ar tikrai nebuvo įmanoma padaryti nieko, kas, galbūt, būtų išgelbėję tėtį.
„Kiek mes patys domėjomės apie pagalbą infarkto atveju, kiek mama kalbėjosi su savo pussesere kardiologe, visiems šita situacija atrodo visiškai absurdiška. Aš suprantu, kad galėjo būti ir taip, kad medikai vežtų į ligoninę ir tai nepadėtų. Bet jie net nebandė. Jie tik pradėjo skųstis, koks sunkus jų darbas, kaip sunku vežti… Aš nesu specialistė, bet simptomai ir visas scenarijus atrodė vadovėlinis infarkto atvejis.. Juk žmogus prarado sąmonę jų akyse, iš karto pradėtas gaivinti atgavo spalvą, vadinasi, kraujotaka aktyvi… Gaivinimas su visais pasvarstymais vyko 30-40 min, o po to jie net nebandė nešti, gal tikrai dėl to, jog 8-tas aukštas? Juk jie gal net tiksliai nežinojo, kokia ta situacija, kodėl negalima palaikant gyvybės aparatais ar vaistais vežti operuoti, skystinti kraują ar daryti, ką reikia tokiu skubiu atveju, kaip tai nurodo daryti visa, kiekvienam žmogui, prieinama informacija. Aš pati dirbu aviacijoje jau daugiau nei 6 metus, ir pas mus yra buvę tokių atvejų, kai reikalinga skubi pagalba ir daromas širdies masažas leidžiantis lėktuvui, tas gaivinimas užtrunka iki valandos, jis daromas ne profesionalų ir po to perima greitoji, kuri nuvežusi į ligoninę žmogų atgaivina. Aišku, kiekvienas atvejis yra individualus, bet bent bandyti jie privalo. Kaip jie gali kalbėti apie tai, kaip yra sunku techniką laikyti, važiuoti ir vežti žmogų, kai yra gyvybės ir mirties klausimas?“ – stebisi tėčio netekusi Aistė.
A. Pelakauskaitė teigia, kad su skundu kreipėsi į Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stotį, Santaros klinikas ir Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau, kol kas, atsakymo sulaukė iš ministerijos ir Santaros klinikų.
„Mums atsakė Sveikatos apsaugos ministerija, atsiuntė skundo rašymo tvarką dėl žalos atlyginimo, bet mes nesiekiame žalos atlyginimo ir į teismus tikrai nesikreipsime, nes tai mums tėčio nesugrąžins. Šiandien, visa šeima racionaliai vertiname situaciją ir suprantame, kad nuvežus į ligoninę nebūtinai būtume išvengę šios tragedijos, bet niekas negali kalbėti apie sunkią techniką, 8 aukštą, dezinfekciją, sunkų darbą, kai kovojama dėl gyvybės. O Santaros klinikos sakė, kad mano skundo pagrindu atlikti negali tyrimo ir dėl atvejo rekomendavo kreiptis į Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stotį“, – sako Aistė.
Tikimės, kad istorijos paviešinimas pasieks tuos, kurie prisidėjo prie šiandieninės situacijos ir kitą kartą, atsidūrę panašioje, nenumos ranka, vertindami kažkokias subjektyvias aplinkybes, o darys viską, ką reikia. Mes norime paviešinti šitą istoriją, kad, galbūt, kito gyvybė būtų gelbėjama. Aš nesuprantu, juk galima užsidėti visas apsaugos priemones, ir tai apsaugo medikus“, – teigia Aistė.
Su tėčio kūnu namuose laukė dvi valandas
Aistė pasakoja, kad dėl koronaviruso pandemijos, jos šeimai ir jai namuose su tėčio kūnu teko praleisti dvi valandas – teko skubiai ieškoti šeimos gydytojo, kad būtų išduotas mirties liudijimas.
„Šitu koronaviruso pandemijos laiku, mums neleido atiduoti kūno. Dvi valandas, nesuvokdami, kas įvyko, buvome namie vieni su tėčio kūnu ir tiesiog laukėme leidimo, kad galėtume atiduoti atsakingiems asmenims. Policija nevažiuoja, sako, kad negalime jo atiduoti, kol nėra mirties liudijimo. Mirties liudijimą išrašo tik šeimos gydytojas, o savaitgalį šeimos gydytoją surasti labai sunku. Šiaip ne taip, suradome, tai po 2 valandų buvo leista atiduoti kūną“, – prisimena Aistė.
Ministras: dezinfekcija neturi būti kliuvinys skubiai pagalbai
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad patalpų dezinfekcija neturėtų būti kliuvinys skubios pagalbos teikimui.
„Jeigu tikrai taip buvo, tai toks atvejis negali būti pateisintas, nes infarktas tikrai yra ne planinė pagalba, o skubi. Yra visa sistema sudėliota, yra klasterinė sistema, yra net laikas skaičiuojamas nuo iškvietimo iki nuvežimo, iki kol yra pradedama vienomis ar kitomis priemonėmis atstatinėti kraujotaką. Tai jei tikrai taip buvo, tai yra nepateisinami dalykai. Ir tikrai patalpų dezinefkcijai neturi būti kliuvinys skubios pagalbos teikimui. Įstaigos privalo pasirūpinti, kad, jeigu, jos kažkokią patalpą dezinfekuoja ir užsidaro, kad tokia pagalba pacientui būtų suteikta kitoje vietoje“, – konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
