13 metų profesionaliai žaidęs tenisą vilnietis Nikita Babenko neseniai gavo pasiūlymą tapti ir aklųjų teniso treneriu. Pirmoji mintis, kuri jam šovė į galvą, „ar aš sugebėsiu?“ Tačiau jo polinkis į naujoves ir noras jas išbandyti „privertė“ priimti šį iššūkį.
„Man rutina yra didžiausias priešas, o ši galimybė mane iš karto patraukė, nes tai yra tai, ko Lietuvoje dar niekada nebuvo“, – teigia N. Babenko.
Vienas jo auklėtinių, Vilmantas Balčikonis, laimėjo B2-B4 kategorijos (žaidėjų su regos likučiu) varžybas 4:0; 4:2. Kitas N. Babenko mokinys, Justas Pažarauskas, finale susirungė su antrąja neregių teniso pasaulio rakete Karoliumi Verbliugevičiumi ir užėmė antrąją vietą 4:5 (4); 4:1; 3:10.
Žaidimo taisyklės ir kategorijos pagal regą
Aklųjų tenisas žaidžiamas pagal specialias taisykles, kurios skiriasi priklausomai nuo regėjimo lygio. Treneris aiškina, kokios būna žaidėjų kategorijos.
- „B1 kategorija – tai visiškai nematantys žaidėjai. Jie žaidžia mažesnėje aikštelėje, kur ribos yra pažymėtos specialiais laidais tam, kad tenisininkai jas apčiuoptų kojomis ir orientuotųsi, kur yra. Kamuoliukui leidžiama atšokti tris kartus, jie yra minkšti ir barškantys, kad žaidėjai pasitelktų savo klausą.“
- „B2–B4 kategorijos – tai žaidėjai su regos likučiu, žaidžiantys didesnėse aikštelėse. Šitose kategorijose kamuoliukui leidžiama atšokti mažiau – nuo dviejų iki vieno karto.“
„Kamuoliukai yra specialūs – minkšti, po jų sluoksniu atrodo, kad dar yra tarsi golfo kamuoliukas, o tame golfo kamuoliuke – smulkūs akmenukai, skleidžiantys barškėjimo garsą“, – apie kitokius kamuolius pasakoja N. Babenko.
Be to, visi žaidėjai varžybų metu dėvi specialias „akių kaukes“, kurios užtikrina lygias galimybes. Anot N. Babenko, net jeigu žmogus turi minimalų regos likutį, kaukės garantuoja, kad visi žaidėjai žais vienodomis sąlygomis, nematys nė menkiausio šešėlio.
„B1 grupės žaidėjams priklijuojami specialūs pleistrai ir tada tik uždedama kaukė, kad nesimatytų šešėlio, bet iš esmės viskas ten labai panašu, kamuoliukai minkštesni, atšokimų skaičius skiriasi nuo kategorijos. B1 kategorijai daugiausiai rekomenduojama raketes naudoti mažesnes, nes jos daugiau manevringos ir dėl to, kad jiem reikia greičio. O jie nemato ir tiesiog adaptuojasi“, – aiškina treneris.
Pirmasis čempionatas: lūkesčiai ir rezultatai
Pirmasis čempionatas tapo reikšmingu įvykiu ne tik dalyviams, bet ir visai šio sporto bendruomenei. Treneris sako, kad pirmąkart pamatė, kaip žaidėjai yra motyvuoti tobulėti. Minėtasis N. Babenko auklėtinis Vilmantas Balčikonis, triumfavo B2–B4 kategorijoje, tačiau ne tik dėl savo talento, bet ir trenerio gebėjimu būti ir psichologu.
„Pirmuose dviejuose žaidimuose jis jautė didelį stresą, nes nesitikėjo tokios žaidimo trukmės ir intensyvumo. Bet vėliau, pasakiau jam tai, kas suteikė psichologinę atramą, Vilmantas yra ramaus būdo žmogus ir jo nervai laikėsi iki pat galo“, – pasakoja N. Babenko.
Tenisas yra toks žaidimas, kur nėra laiko padaryti klaidos, todėl šaltų nervų žmonėms dažniausiai ir pasiseka. Palaikymas duoda taip pat daug – kai varžovą palaiko keli žmonės, o jį nulis, tai daug ką pasako.
Kitas trenerio auklėtinis, Justas Pažarauskas, finale susikovė su antrąja pasaulio aklųjų teniso rakete Karoliumi Verbliugevičiumi.
„Tai buvo tikras mūšis. Justas labai gerai pasiruošė ir kovojo kaip tikras čempionas. Nors Justas finale pralaimėjo, jis parodė savo stiprybę ir potencialą, kuris tik auga“, – sako N. Babenko.
Treniruočių specifika
Regos negalią turinčių žmonių treniravimas reikalauja visiškai kitokio požiūrio nei įprastas tenisas.
„Man reikėjo išmokti paaiškinti judesius taip, kad žmogus, kuris nemato, galėtų suprasti. Pavyzdžiui, vartoti frazes, „delnu į viršų, delnu žemyn“, „žirklutės“ – dešinė koja pasukama į išorę, kairė koja statoma į priekį ir išeina taip, kad iš karto žmogus pasisuka šonu. Internete niekur nebuvo parašyta, kaip treniruoti akluosius, aš pats sugalvojau savo metodą“, – tikina N. Babenko.
Kartais treneris taiko taktilinį metodą – laiko žaidėjo ranką, padeda pajausti tinkamą judesį ar parodo, kaip teisingai pastatyti koją. „Per paprastą tenisą aš galiu naudoti žodžius ir parodyti, kaip atlikti judesius, bet čia reikia ir fizinio kontakto. Man labai stipriai padeda kineziterapijos žinios, galiu paaiškinti, kaip veikia raumenys ir judesiai“, – sako jis.
N. Babenko taip pat pabrėžia, kad labai svarbu įtraukti žaidėjus į procesą: „Mes ne tik vykdome treniruotes, bet ir diskutuojame apie tai, ką galėtume padaryti geriau. Žaidėjai patys analizuoja savo klaidas ir ieško sprendimų.“
Motyvacija
Nors aklųjų tenisas yra gan sudėtingas sportas, dauguma N. Babenko treniruojamų žaidėjų išlieka motyvuoti.
„Aš pirmus keletą mėnesių visąlaik klausinėjau, ar jam patinka, ar žaidėjai mėgaujasi, ko tikisi. Vis tiek reikia žinoti žaidėjo lūkesčius. Kai kurie linkę tiesiog pasportuoti, bet yra ir tokių žaidėjų, kurie nori kažko pasiekti, o kiti sako pažiūrėsim, kaip bus, pastarasis variantas ir buvo Vilmantas“, – tvirtina N. Babenko.
Įdomu tai, kad visi, kurie pradėjo treniruotis su Nikita, tęsia iki šiol. „Yra tik vienas žmogus, kuris nebesitreniruoja dėl užimtumo, nes jis yra rašytojas ir tiesiog neturi laiko. Tačiau visi kiti lieka ištikimi šiam sportui“, – sako treneris.
Blind tenisas keičia ne tik žaidėjų, bet ir visuomenės požiūrį. Treneris priduria, kad tokios istorijos skatina žmones labiau vertinti tai, ką jie turi, „kai matai žmogų, kuris neturi regėjimo, bet daro tai, ką darai tu, pradedi vertinti savo gyvenimą ir galimybes.“
Plėtra Lietuvoje ir užsienyje
N. Babenko tiki, kad aklųjų tenisas Lietuvoje turi milžinišką potencialą. „Mano tikslas yra padidinti žaidėjų skaičių Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Norėčiau, kad šis sportas turėtų savo reitingų sistemą ir kad varžybos vyktų reguliariai, kaip įprastame tenise.“
Ilgalaikė trenerio svajonė – matyti aklųjų teniso komandą tarptautinėse varžybose: „Tikiuosi, kad ši sporto šaka bus įtraukta į Australijos paralimpines žaidynes po aštuonerių metų. Taip pat norėčiau, kad galėtume dalyvauti turnyruose užsienyje ir lyginti, analizuoti, mokytis, matydami kitų šalių žaidimą.“
Pakalbėjus su treneriu apie akluosius, jis užsiminė, kad ateityje visai realu tikėtis ir trenerio, kuris nemato.
„Realiai Vilniuje yra žmogus, kuris yra aklas ir masažuoja, jis pagal tekstūrą, gali pajausti kiekvieną raumenį. Bet kokiam žmogui visur ir visada bus priskirta vieta. Čia tik vienas klausimas, ar pats to nori – atverti savo galimybes? Mūsų amžiuje komforto zona yra geriausias dalykas gyvenime, nors taip nėra“, – samprotauja treneris.
N. Babenko priduria, „Man patinka frazė – geriausi dalykai vyksta tada, kai jie būna eksprontu.“
Įsimintiniausia istorija, kurią išskiria treneris, „tai, kad aš sugebėjau su savo vienu auklėtiniu, kuris yra B1 kategorijos, sugebėjau išmušinėti 13 smūgių, kai visi smūgiai įėjo į aikštelę.“
„Blind tennis Lithuania“ tik pradeda savo kelią, tačiau jo pasekmės jau dabar yra milžiniškos – tai istorija apie žmonių stiprybę, ryžtą ir tikėjimą savimi.
Autorė: Kamilė Medekšaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
