Pomidorų priežiūros subtilybėmis, kurias kaupė daugybę metų, moteris pasidalino ir su naujienų portalu tv3.lt bei atskleidė, kokios veislės nustebins ne tik grožiu, bet ir nepakartojamu skoniu.
Pomidorus augina daugybę metų
Pati Lilija jau net nesuskaičiuoja, kiek metų augina pomidorus – sako pradėjusi dar būdama gana jauna. Tiesa, tada per daug ir nesidomėjo, kokias veisles augina ar kaip užtikrinti gerą derlių.
„Pradžioje daigų pati neauginau. Kai ateidavo laikas sodinti, eidavau į turgelį ir nusipirkdavau norimą kiekį daigų. Neturėjau jokio supratimo apie jų auginimo specifiką – ką jie toleruoja, kokios sąlygos reikalingos“, – pradžią prisimena moteris.
Tačiau didžiausias susidomėjimas prasidėjo tada, kai jos vyras iš senų langų pastatė didelį ir erdvų šiltnamį, tuomet L. Jasevičienė nusprendė daigus auginti pati. Pirmąjį kartą nepirko daugybės sėklų – išsirinko keletą veislių. „Bet ir to pakako, kad suprasčiau, jog yra pomidorų, kurie ne tik raudoni ir tiesiog pomidorai vieno skonio, bet yra išskirtinių, kuriuos pirmą kartą paragavus teko net nustebti“, – pridūrė ji.
Šiltnamis kieme jau stovėjo, aistra pomidorams pamažu augo, kol galiausiai po šešerių metų tapo hobiu, užimančiu nemažai laiko.
„Pirmus tris metus ištisus vakarus iki išnaktų ieškojau informacijos apie jų auginimą, „Youtube“ vaizdo įrašuose žiūrėjau patyrusių augintojų kanalus, klausiausi lekcijų apie pomidorų auginimą, ligų prevenciją. Kai ką konspektavau, kai ką tiesiog įsiminiau.
Renkant informaciją supratau, kad tai taip pat uždavinys – atsirinkti tikrai tinkamus patarimus. Tik tokiu būdu savamokslis gali sukaupti žinių bagažą, kurio ir šiandien ne per daug ir vis randu kažko dar naujo“, – pasakojo pašnekovė.
Surinkusi daugiau informacijos, Lilija užsisakė net 100 pomidorų veislių, o gal ir daugiau. Sėklas ir tada, ir dabar moteris perka internetu, taip pat padeda ir grupės socialiniuose tinkluose, kuriuose susiburia pomidorų mylėtojai ir dalinasi ne tik patarimais, bet ir sėklomis.
„Pirmasis šimtukas veislių buvo tas, kur gal daugiausiai teko „išbrokuoti“. Buvo pas mus taip vadinamų „peresortų“, kai veislės pavadinimas neatitinka jo savybių, tad nuo tada esu sutelkusi visą dėmesį į pasirenkamų veislių skonio, derlingumo, o jau tada ir grožio savybes“, – kriterijus vardino L. Jasevičienė.
Sėklas perka iš viso pasaulio
Sėklos į Lilijos namus atkeliauja iš visų pasaulio kampelių – Amerikos, Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Italijos. Per daugybę metų moters kolekcijoje sukaupta jau kone 700 pomidorų veislių, o kasmet šiltnamiuose ir lauke vaisius nokina daugiau nei 300 augalų:
„Šiemet auginau šimtu mažiau nei pernai, apie 350 daigų. Sekantiems metams planuoju skaičių dar sumažinti, nes, kad ir kaip mylėtum tą darbą, reikia turėti ir gerą sveikatą.
Dabar savo kolekciją esu papildžiusi iki 700 veislių. Be šių jau esu virš 100 būsimų naujokų išsirinkusiu ir laukių jų namuose. Bet juk dar pavasaris toli, manau, kad jų bus ir dar.“
Eilę metų vis naujas pomidorų veisles auginanti moteris neslepia, jog kiekvienais metais nors viena veislė nustebina, o yra ir tos, kurios šiltnamiuose ar lauke auga ir kasmet.
„Turint tokio dydžio kolekciją, kiekvienais metais tenka atsirinkti tiek veislių, kiek daigų tais metais noriu auginti. Pirmenybė naujokams, juk reikia visus išbandyti, o toliau tos, kurios be manęs ir aš be jų negalim (šypsosi). Kai kurioms tiesiog leidžiu pailsėti ir vėl susitinkam po metų ar dviejų“, – kalbėdama šypsosi Lilija.
Šiemet nustebino nauja išbandyta veislė „Buzau“ – labai aromatingas, ryškaus skonio su medaus poskoniu, o saldumas suderintas su citrusinių vaisių rūgštele. Taip pat Lilijai patinka bicolorai, pavyzdžiui, „Isolner Bicolor“. Iš tricolorų – veislių, kurių vaisiai turi mažiausiai tris spalvas – į favoritų sąrašą patenka „Tricolor“ ir „Amethyst Heart“.
„Iš dryžuotų veislių noriu paminėti „Šokoladnij Marmelad“. Skonis tikrai atitinka pavadinimą – ryškaus likerio saldumo.
Iš rožinių širdies formos veislių išskiriu „Serdce Drakona“, kuri visiškai ramiai ir ją stebint, susidarė toks jausmas, kad jai net patinka tokie karščiai, kokie buvo keletas paskutinių vasarų.
Be galo skani „Čiudo Zemli Rozovaja“. Ypatinga veislė „Zailiskij Alatau“. Veislė veisiama Almatos regiono platybėse, po karštais saulės spinduliais. Veislė pasirodė neįprastai skani, saldi, su tamsiai raudonu minkštimu ir gražia vaisių forma“, – patarimus dalijo L. Jasevičienė.
Į mėgstamiausių veislių sąrašą įeina ir „Orange Heart From Angelini“, praėjusiais metais nustebino naujiena iš JAV „Aurora Blue“. Grožiu pakeri veislė „Gift To My Wife“ – jos vaisiai primena gėlę, tad Lilija sako negalinti jais nesigrožėti.
„Veislių ryškumo spalva labai priklauso kiek jos gaus saulės šviesos. Nuo to priklausys ir sukaupto cukraus kiekis. Lauke augančios veislės labiau atsiskleidžia savo skoniu, būna ryškesnės“, – atskleidė pašnekovė.
Svarbiausia – stiprios šaknys
Pomidorai moters kieme auga keturiuose šiltnamiuose ir trijose erdviose pastoginėse – stogeliai padaryti tam, jog pomidorai būtų apsaugoti nuo lietaus. Nors šiltnamiai nėra pritaikyti ankstyvam auginimui, prasidėjus daiginimo sezonui Lilija randa būdų, kaip palaikyti šilumą:
„Tam naudoju elektrinius pečiukus. Šiltnamyje, kuris pats didžiausias, pajungiame dujinį šildytuvą, kitame – infraraudonųjų spindulių. Už durų užkalame senas antklodes, kad pro plyšius neitų šaltis.“
Augindama daigus pašnekovė sako, kad labiausiai rūpinasi, jog išaugtų tvirta šaknų sistema, todėl daigus augina didesniuose induose – sako pastebėjusi, kad tuomet ir daigas būna tvirtesnis, neištįsta.
„Gintaro rūgšties tabletes, perkamas vaistinėje, naudoju daigelių purškimui. Litrui vandens ištirpinu dvi tabletes. Gintaro rūgštis padeda ir tada, kai reikia persodinti, kad daigas nestresuotų ir lengviau prigytų. Panašiai prieš dvi-tris dienas iki daigų persodinimo apipurškiu“, – pataria pomidorų augintoja.
Sodinant į duobę įdedamos trąšos, pelenai, žuvų miltai ir išmirkyta juoda padžiūvusi duona, ant jų užberiamas augalų probiotikas su saproprelio pagrindu – taip pomidorus sodina Lilija. Taip daigo šaknys palengva pasiekia paslėptas gėrybes. „Vandens turi pakakti tiek, kiek jo prilaistėm į duobes juos sodindami“, – pridūrė moteris.
Stebėdama, kaip pomidorai auga, ji žiūri, ko augalui trūksta – kaip pati sako, per lapus pomidorai pasako, kas negerai.
„Kai jam trūksta kokios tai medžiagos, lapų spalva keičiasi. Pavyzdžiui, jei trūks fosforo, lapai tampa melsvi, bet melsvi gali būti ir jei per žema oro temperatūra.
Trūkstant kokios tai cheminės medžiagos, lengviausias ir greičiausias būdas jį įsisavinti ir yra purškimas. Be to, kai tokios karštos vasaros, būna, kad ir esant dirvožemyje maisto medžiagų, augalui užsiblokuoja šaknynas ir jis nebepajėgus jo pasiimti. Tai ir lieka laukti ir tikėtis, kad orai pasitaisys arba gelbėti juos pamaitinant“, – pasakojo pašnekovė.
Ragina išmėginti asiūklių antpilą
Paklausta, ar augindama pomidorus naudoja chemiją, ji patikina, jog taip – juk viskas, kas yra žemėje, susidaro iš Mendelejevo lentelėje esančių cheminių elementų ir jų junginių:
„Tiek taip vadinama chemija, tiek pačių pasigaminti žolių raugai yra tos pačios cheminės sudėtys. Skirtumas toks, kad nupirktose kompleksinėse trąšose ar žinau, koks ten yra azotas, fosforas, kalis ir kitos mineralinės medžiagos, o rauge be tyrimų aš negaliu žinoti, kokių cheminių junginių ten prisikaupė ir ką aš augalams pateiksiu jais liedama.
Jei bus padauginta azoto, daigai taps vešlūs, bet žiedų bus mažai – stovės gražūs, dideli medžiai.“
Tačiau vieną natūralią priemonę moteris naudoja kasmet – tai asiūklio antpilas, kuris yra itin naudingas ligų profilaktikai. Reikia kilogramą žalio arba 150 gramų džiovinto asiūklio užpilti 10 litrų vandens, palaikyti parą arba pavirti pusvalandį, atvėsusį skiesti: viena dalis antpilo su penkiomis dalimis vandens.
„Asiūklis turi daug silicio, pagrindinė silicio funkcija yra stiprinti ir skatinti augalų atsparumą stresą sukeliantiems veiksniams – ligoms ir patogenams. Optimaliomis dozėmis naudojamas silicis skatina geresnę azoto ir fosforo apykaitą augalo audiniuose, padidina boro ir daugelio kitų elementų vartojimą, pasisavinimą, be to, sumažina sunkiųjų metalų toksiškumą, didina šakų sistemos aktyvumą, pagerina maistinių medžiagų pasisavinimą iš dirvos, subalansuoja, kontroliuoja trąšų pasisavinimą iš dirvožemio ar per lapus“, – asiūklių antpilo naudą pasakojo L. Jasevičienė.
