Vokietijos pakraštyje, šalia Danijos, esantis Flensburgo miestas — vienas iš didžiausių Šlėzvigo — Holšteino žemėje. Tačiau čia neknibžda užsieniečių. O lietuvių galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Baltijos ir Šiaurės jūrų skalaujamas miestas, kuriame nemažai danų kultūros apraiškų, nelepina ir pačių vokiečių. Čia mažesni įkainiai už darbą, todėl daugelis važinėja dirbti į Daniją. O danai atvažiuoja į Flensburgą apsipirkti.
Studentams trūksta būstų
Spalio viduryje į Flensburgą suguža apie aštuoni tūkstančiai studentų. Universitete jų mokosi tik apie keturis tūkstančius. Tik trys procentai iš jų užsieniečiai. Daugiau užsieniečių priima tik šalia universiteto esanti aukštoji technologijų mokykla.
Tačiau iki spalio pabaigos kai kurie pirmakursiai kasdien važinėja į Hamburgą, Kylį, į aplink Flensburgą esančius mažesnius miestelius, kur gyvena jų šeimos, nes neranda išsinuomoti būsto.
Norint gauti studentų bendrabutį, prašymus ir dokumentus reikia pristatyti maždaug prieš pusmetį, dar nė nepradėjus studijuoti. Tačiau kol nežinai, ar gausi studijų vietą, to daryti, paprasčiausiai, negali. O pigių būstų privačiame sektoriuje taip pat trūksta. Kai kurie šeimininkai už didesnį kambarį prašo keturių šimtų eurų per mėnesį.
Tiems, kurie būsto ieško anksčiau, kartais pasiseka už 250 — 350 eurų išsinuomoti neprabangų vieno kambario butą sename name. Į būsto nuomą įeina šildymas, šiukšlių tvarkymas ir kiti mokesčiai. Nuomininkas atskirai turi mokėti tik už elektrą, internetą ir telekomunikacijų paslaugas.
Mokestis už elektrą kas mėnesį nustatomas vienodas — apie 35 eurai vienam žmogui. Po pusmečio elektros kaina peržiūrima. Jeigu elektros suvartota daugiau, tenka primokėti, jeigu mažiau, elektros tiekėjai grąžina pinigus.
Išsinuomoti būstą Vokietijoje nėra taip paprasta. Šeimininką privalai informuoti apie anksčiau turėtas nuomos sutartis. Jis patikrina, ar laiku mokėjai už nuomą.
Prieš sudarant sutartį tenka sumokėti 400 — 500 eurų siekiantį užstatą, mokestį už pirmąjį mėnesį ir apie šimtą eurų už dokumentų sutvarkymą. Už kiekvieną einamąjį mėnesį nuomą privalai sumokėti pirmomis to mėnesio dienomis.
Aukštasis mokslas — nemokamas
Nuo spalio studijuoti pradėjusi lietuvaitė Julija yra viena iš keleto kurse studijuojančių užsieniečių. Apie tai, kad gavo studijų vietą jai pranešta liepos mėnesį. Iki rugpjūčio pabaigos ji turėjo nuvykti į universitetą studijų vietos priimti.
Sumokėjusi 80 eurų mergina gavo studento pažymėjimą. Visą semestrą su šiuo pažymėjimu ji galės nemokamai važinėti miesto transportu.
Už mokslą mokėti nereikia. Tačiau susimokėti už būstą, draudimą, maitintis, pirkti aprangą, knygas ir mokymo priemones kas mėnesį reikia nemažai lėšų, bent 800 eurų. Tiek uždirbti studijuojant beveik nerealu.
Daugelis studentų vakarais dirba kavinėse. Tačiau valandos įkainis — nedidelis, apie 5 — 6 eurai. Be to, dalinį darbą suteikiantys darbdaviai nenori studentų drausti.
Vokietijos jaunimas studijuoja remiamas tėvų. Kai kurie ima paskolas. Universitetas nustato lėšų poreikį ir skiria kelių šimtų eurų paramą kas mėnesį bei sumoka už studentą draudimo įmoką.
Pusę gautos paskolos reikia grąžinti, kai baigi universitetą ir padirbi penkerius metus.
Užsieniečiams beveik neįmanoma gauti tokią paramą. Turėtum ilgai įrodinėti, kad įgijęs išsilavinimą, tikrai liksi dirbti jų šalyje.
Užsieniečius studentus labiau remia įvairūs fondai. Tačiau prašymą stipendijai, rekomendacijas ir informaciją apie savo nuopelnus kuriai mokslo sričiai, susijusiai su fondu, kurio prašai stipendijos, reikia pateikti prieš metus.
Kol kas tėvų remiama ir iš kuklaus savo atlyginimo gyvenanti Julija džiaugiasi, jog studijuojant labai daug praktinių užsiėmimų ir seminarų. Jau nuo lapkričio ji privalės eiti į praktinius užsiėmimus mokykloje. Ten dirbs mokytojos asistente.
Be to, dėstytojai tikina, jog tie, kurie pateko į universitetą, būtinai jį baigs. Egzaminus nebūtina laikyti su visais kartu. Gali užsiregistruoti tada, kai esi pasiruošęs. Jei neišlaikai, gali kartoti dar porą kartų. Tai neskaitoma skola. Ketvirtąjį kartą žinias tenka parodyti komisijai. Jeigu komisija įvertina neigiamai, toliau šio dalyko studijuoti negali. Bet iš universiteto nešalina. Pasiūlo pasirinkti studijuoti kitą dalyką.
Bakalauro studijas įmanoma baigti per trejus, magistro — per vienerius metus.
Tačiau užsieniečiui irgi tai vargu ar įmanoma. Studijuoti svetima vokiečių kalba kur kas sunkiau negu vokiečiams. Be to, tenka lankyti papildomus vokiečių kalbos užsiėmimus, kur mokoma mokslinės kalbos. Pamokos — nemokamos.
Lietuvių mažai
Studijuoti atvažiavusi mergina domėjosi, ar daug lietuvių mieste prie Danijos sienos. Pavyko surasti vos keletą. Sutiko vieną bendraamžę. Ji atvyko pas seserį, gyvenančią Flensburge jau seniau.
Pavyko rasti ir vieną jauną šeimą. Su vaikais Flensburge apsigyvenę lietuviai važinėja dirbti į Daniją. Ten žuvies fabrike pavyksta gauti nemenką atlyginimą. O gyventi ir nuomotis būstą Vokietijoje — pigiau.
Dirbti į Daniją važiuoja ir nemažai Flensburge gyvenančių vokiečių. Danijos pakraščių gyventojai daugelis kalba vokiškai. Mat dalis pietų Jutlandijos, šiuo metu priklausančios Danijai, anksčiau priklausė Vokietijos Šlėzvigo — Holšteino žemei. Pasienio danai atkeliauja į Flensburgą apsipirkti. Nes maisto ir pramoninės prekės čia gerokai pigesnės.
Iš Flensburgo į Daniją važiuoja miesto autobusas. O ir pėsčiomis iš šio uostamiesčio iki artimiausio Danijos miestelio — tik kilometras.
Regina Musneckienė
