• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors šią žiemą orai ir permainingi, miestų gatvėms pavirstant čiuožyklomis nemažai gyventojų neišvengia traumų. Kai kurios jų gali būti itin skaudžios, ilgam atimti darbingumą. Gera žinia bent ta, kad, pasirodo, tokiais atvejais galima reikalauti kompensacijos.

Nors šią žiemą orai ir permainingi, miestų gatvėms pavirstant čiuožyklomis nemažai gyventojų neišvengia traumų. Kai kurios jų gali būti itin skaudžios, ilgam atimti darbingumą. Gera žinia bent ta, kad, pasirodo, tokiais atvejais galima reikalauti kompensacijos.

REKLAMA

Advokatų teigimu, už įvairias traumas, kurios buvo patirtos ant neprižiūrėtų šaligatvių ar kitų miesto vietų, gyventojai turi galimybę gauti kompensaciją.

Kaip vyksta kompensacijos procesas ir kokio dydžio sumų gali tikėtis nukentėjusieji?

Atskiros tvarkos nėra

Plačiau apie tai papasakojęs advokatas Arvydas Aranauskas pabrėžė, kad tokiais atvejais visų pirma svarbu įvertinti įvykio aplinkybes.

„Šiuo metu bent Vilniaus savivaldybė neturi pasitvirtinusi tvarkos, kai ant slidaus ar nepabarstyto šaligatvio patyrus traumą būtų galima kreiptis dėl kompensacijos. Tačiau remiantis tuo, ką numato Civilinis kodeksas, tokia galimybė yra.

REKLAMA
REKLAMA

Vis tik kaip ir bet kokiame ginče svarbu įvertinti, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra ar įvykis įvyko būtent dėl savivaldybės, jei tai yra gatvės šaligatvis, jei – daugiabučio kiemas, tai dėl bendrijos ar administratoriaus kaltės, ar vis tik įvyko dėl paties asmens neatidumo, neatsargumo ar gal net kaltės“, – komentavo jis „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.  

REKLAMA

Advokatė Lina Alksienė antrino, kad nėra radusi kažkokios specialios savivaldybėse galiojančios dėl plikledžio susidariusios žalos atlyginimo tvarkos

„Tačiau esu mačiusi, kad rajono savivaldybė yra pasitvirtinusi tvarką dėl atlygintinos žalos, padarytos transporto priemonėms dėl netinkamos būklės, įskaitant slidžią kelių būklę. (...) Taigi jei fizinis asmuo patyrė žalos ir pageidauja jos atlyginimo, greičiausiai tektų kreiptis į teismą. 

REKLAMA
REKLAMA

Be abejo, reikia nepamiršti, kad dalis asmenų neretai turi traumų draudimą. Tad tokiais atvejais žalą atlygina draudimo bendrovės. Bet kiek esu girdėjusi iš savo praktikos, kompensacijų dydžiai tikrai labai nedideli ir ne visada pavyksta atlyginti visą žalą“, – komentavo ji. 

Skubiai susirinkti įrodymus

A. Aranauskas nurodė, kad susižalojus tokiu būdu senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra 3 metai, tačiau tiek delsti nereikėtų – jis patarė skubiai susirinkti įrodymus, kad vėliau būtų galima juos panaudoti ir tikėtis maksimaliai gero rezultato:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Įrodymai šiuo atveju būtų įvykio vietos fiksacija. Visi dabar turime mobiliuosius telefonus, aišku, sulūžusia ranka gal gali būti nepatogu tą padaryti, bet reikia pabandyti. Tai pat svarbu liudytojai, jei kažkas matė įvykį, pasiimti asmenų kontaktus. Toliau labai svarbu kreiptis į gydymo įstaigą, kad sveikatos sutrikimas būtų užfiksuotas medicininiuose dokumentuose.“

REKLAMA

Paklausta, ar žmogui nereikėtų iškart kreiptis ir į savivaldybę, nes ji nepadarė darbo, L. Alksienė visų pirma patarė susižinoti, kas yra to kelio ar šaligatvio savininkas ar valdytojas. 

„Nes tai nebūtinai bus savivaldybė. Tai gali būti bendrija, namo administratorius arba net tos pačios savivaldybės įgaliota įmonė ar įstaiga. Taigi kreiptis reikėtų tikslingai į atsakingą asmenį. 

Tikrai nerekomenduoju pirmiausia bėgti į teismą, bet mėginti susidariusią situaciją spręsti taikiai, galbūt pareikalauti paskaičiuotos žalos atlyginimo gražiuoju, pasiūlant kažkokias sąlygas. Ir tik jei nepavyksta susitarti, tada jau nieko kito nelieka kaip kreiptis į teismą“, – patarė advokatė. 

REKLAMA

Netenkina kompensacijų dydžiai

Vis tik pašnekovai konstatavo, kad nei pačių bylų šiuo klausimu yra daug, nei yra susiformavusi teismų praktika. „Galbūt, kaip sakė kolegė, žmonės tai išsisprendžia iki teismo. Nes savivaldybėje tokia praktika yra, ji pakankamai geranoriškai žiūri į šiuos klausimus – ne kartą teko konsultuoti žmones. Tik dažnai jų netenkina kompensacijos dydis. 

Taigi tada žmonės ir sprendžia, ar pasiimti tai, ką siūlo savivaldybė, ar vis tik bandyti siekti didesnio žalos atlyginimo. Bet savivaldybė geranoriškai vertina, svarbu tik pateikti įtikinamus įrodymus. Tada vertinama, ar buvo ekstremalios sąlygos, ar tikrai savivaldybė ar jos įgaliota įmonė kažko nepadarė pagal grafiką, nepabarstė šaligatvių ir pan.“, – aiškino advokatas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

L. Alksienė dalinosi, kad pati ne itin sulaukianti užklausų dėl plikledžio padarytos žalos, tačiau dažnesni atvejai, kai jos plūsteli po kitų gamtos stichijų – audrų, kai užvirsta medžiai ar atsiveria kažkokios duobės po žiemos:

„Bet neišskirsčiau tos žalos, kuri susidaro dėl užvirtusio medžio, atsivėrusios duobės ar plikledžio, ji daugiau mažiau būtų panaši, civilinės atsakomybės sąlygos visais atvejais vis tiek yra vienodos.“

REKLAMA

Kompensacijos neretai simboliškos

Paklausus, ar žmonės apskritai žino galintys kreiptis dėl tokios kompensacijos, pašnekovė pastebėjo, kad nemaža dalis žmonių turi atskirą draudimą. 

Tuo metu kiti apie tai net nepagalvoja arba mano, kad patys kalti, kad kažkur ėjo ir kompensacija jiems nepriklauso.

Vis tik įvardyti konkrečias galimas kompensacijų sumas, pasak pašnekovų, sudėtinga, nes jos niekaip neapibrėžtos. Bet labiausiai kompensacijos dydis priklauso nuo sužalojimo pobūdžio.

REKLAMA

„Jei tai pakankamai rimtas sužalojimas, pavyzdžiui, galvos trauma, kuri gali turėti ir ilgalaikių pasekmių, jei įrodoma to šaligatvio savininko kaltė, tuomet kompensacijos yra ženklios ir galbūt dėl jų verta kovoti ir teisme. 

Čia kalbu apie neturtinę žalą. Kitas dalykas yra ir turtinė žala – tiesioginė žala ir netiesioginiai nuostoliai. Sakykime, griuvau ir sudužo kažkoks brangus laikrodis, tai vėlgi turėtų būti atlyginta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei dėl minėtos galvos traumos žmogus tam tikru procentu tampa nedarbingas, gali būti vertinamas ir negautų pajamų klausimas, jei jo darbingumas sumažėja arba jis apskritai nebegali dirbti“, – komentavo A. Aranauskas.

L. Alksienė gi apgailestavo, kad Lietuvos teismai išties nėra dosnūs: „Neturtinės žalos dydis nėra didelis – ji gali siekti ir 100, ir 200 eurų. Aišku, galbūt minėtas galvos sužalojimo atvejis galėtų lemti ir kitokį dydį, bet vis tiek nekalbame apie tūkstantines ar dešimtatūkstantines sumas. Tai daugiau simbolinės kompensacijos.“ 

REKLAMA

Vis tik A. Aranauskas pridūrė matantis, kad, kalbant apie neturtinės žalos dydžius, šalyje einama teigiama linkme. 

„Kalbant apie tą pačią galvos traumą ir jos sąlygotą neįgalumą, galėtume kalbėti ir apie keliasdešimt tūkstančių eurų. Taigi viskas priklauso nuo sužalojimo masto“, – apibendrino jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų