Pokalbio metu Nerijus papasakojo, kaip, rodos, eilinis susirgimas gripu baigėsi širdies transplantavimo operacija.
Įvyko gripo komplikacija
Pirmąją širdies transplantavimo operaciją Nerijus patyrė dar 2006 metais. Tuo laiku vyras stipriai susirgo gripu ir tokios komplikacijos net nenumanė.
„Man buvo 21-eri metai. Sirgau vasarą, buvo užklupusi temperatūra, tačiau nebuvo nei kosulio, nei slogos, nieko. Tai po gero mėnesio miegant mane ėmė dusinti. Kaip supratau iš medikų, tai infekcija galėjo pereiti į širdies raumenį ir viskas nusilpti.
Tai tų pačių metų gruodžio 21-ąją mane prijungė prie dirbtinės širdies, kad galėčiau sulaukti savo širdies donoro. Su tuo aparatu išbuvau beveik metus, o 2007 metų spalį gavau pirmąją normalią donorinę širdį“, – džiaugėsi jis.
Nerijus dalijosi, jog nors tokia operacija ir buvo netikėta, tačiau jis džiaugiasi, jog pavyko ją išgyventi: „Tiesiog susirgau ir kur besidėsi. Yra kaip yra, susitaikai su tuo. Man jau beveik mirusiam darė operaciją, nes paskutinių dienų reanimacijoje nebeatsimenu <...>, Tada viskas buvo sustoję: inkstai, kepenys ir kiti organai“.
Prireikė antrosios širdies
Su pirmąja donoro širdimi Nerijus išgyveno nuo 2006 iki 2011 metų. Laikui bėgant, pirmoji širdis nebegalėjo atlikti visų reikiamų funkcijų, tad buvo pradėta ieškoti naujos donoro širdies.
„Esmė ta, kad pirmoji transplantuota širdis nuo siaurųjų kraujagyslių pradėjo siaurėti, viskas kištis. Infarkto gal ir nebuvo. Man įdėjo širdies stentus tam, kad praplėstų kraujagysles ir jos atlaikytų iki tol, kol sulauksiu kitos širdies“, – prisiminė Nerijus.
Pralaukęs pusę metų laiko Nerijus buvo pakviestas darytis operacijos ir transplantuoti antrąją širdį. „Antrosios širdies operacijai mane pakvietė Joninių naktį. Tai kol visi ieškojo paparčio žiedo man transplantavo širdį“, – šmaikštavo vyras.
Nuvažiuoja ant donoro kapo
Įdomu tai, kad apie pirmosios širdies savininką Nerijus sužinojo iš spaudos. „Buvo paskelbta informacija, kad transplantuota širdis, aiškino kas, ką ir kaip. Tad turiu įtarimų, kieno širdis“, – pasakojo vyras.
Nerijus žino, kad pirmoji širdis priklausė vyresnio amžiaus žmogui, o antrosios širdies savininkas buvo panašaus amžiaus į jo.
„Aš žinau, kieno širdį gavau, nuvažiuoju ant kapo. Esu labai dėkingas, kad artimieji sutiko man padovanoti širdį“, – kalbėjo vyras.
Tačiau Nerijus pridūrė, jog su donorų artimaisiais nebendrauja: „Esu girdėjęs atvejų, kai donorams imama aiškinti, kaip gyventi. Dėl to nesinori kontaktuoti su donorų artimaisiais. Sunkūs dalykai, artimieji manyje matys tą žmogų, kurį palaidojo. Norėjau išvengti tų sunkumų tiek sau, tiek jiems.“
Stengiasi gyventi įprastai
Nors Nerijui kas tris mėnesius vis tenka apsilankyti pas gydytojus, tačiau vyras stengiasi nenutolti nuo įprasto gyvenimo ritmo.
„Turiu du vaikus, reikia išlaikyti šeimą, auginti vaikus. Stengiuosi gyventi kaip anksčiau nors ir pasisaugau“, – aiškino jis.
Nerijus pridūrė, kad po pirmosios širdies transplantacijos yra dalyvavęs žaidynėse Švedijoje. „Bet ten visi tokie, kaip aš, tai nebuvo kažko labai įspūdingo“, – kuklinosi jis.
„Šiuo metu nesportuoju, galbūt kažkiek prie tinginio esu. Atrodo, kad paskui du vaikus lakstyti fizinės veiklos pakanka. Reikia nešioti, rūpintis jais“, – juokavo Nerijus.
„Esu dėkingas už gyvybę“
Paklaustas, ką pasakytų žmogui, dvejojančiam dėl organų donorystės, Nerijus atsakė, kad aukojimui pritartų.
„Tokių žmonių, kaip aš, organų laukia begalės. Be tų žmonių aukos, apsisprendimo nebūtų ir manęs“, – aiškiai suvokė Nerijus.
Vyras neslepia, kad labiausiai gyvybe džiaugiasi, nes dėl jos gali leisti laiką kartu su šeima, stebėti savo augančius vaikus.
„Esu dėkingas už gyvybę, nes jeigu ne tie žmonės, kurie paaukojo širdį, aš dabar nevaikščiočiau ir tikrai nežaisčiau su savo vaikais. Kirminukai mane jau seniai būtų suvalgę“, – šyptelėjo vyras.
