Žurnale „Nature“ skelbiamame tyrime teigiama, kad visą nėštumą tamsoje praleidusios pelės susilaukė jauniklių, kurių akių vystymasis buvo pakitęs.
Tai rodo, kad norint kontroliuoti akių kraujagyslių augimą, reikia mažyčių šviesos kiekių.
Tyrėjai tikisi, kad šis atradimas padės geriau suprasti akių ligas, praneša BBC.
Jei galėtumėte patekti į pelės ar žmogaus vidų, ten daug šviesos nepamatytumėte. Tačiau mažyčiai šviesos kiekiai pro kūną prasiskverbia. Šis efektas naudotas filmuojant, kaip kūne sklinda infekcija.
Mokslininkai iš Kalifornijos, San Francisko universiteto ir Sinsinačio vaikų ligoninės Medicinos centro mano, kad pro kūną prasiskverbianti šviesa gali pakeisti akių vystymąsi, bent jau pelių.
Paprastai kraujagyslių tinklas padeda maitinti besiformuojančią tinklainę. Tačiau jei kraujagyslės liktų ilgiau, jos pakenktų regėjimui, todėl vėliau jos nunyksta – kaip pastoliai nuo baigto statyti pastato.
Tačiau tyrėjai teigia, kad taip neįvyko, kai visas nėštumas truko visiškoje tamsoje.
Kritinis periodas buvo maždaug 16 dieną, vėlyvuoju pelių nėštumo laikotarpiu, kuris žmonių atveju atitinka pirmąjį trimestrą.
„Tai nėra kažkas menko, tai turi didžiulį poveikį tam, kaip vystosi tinklainė, o tam būtina, kad šviesa prasiskverbtų pro kūną“, – teigė Richardas Langas iš Sinsinačio vaikų ligoninės.
Tyrėjai tikisi, kad jų atradimai padės geriau suprasi žmonių akių ligas, mat daugelis jų susiję su kraujagyslėmis.
Kai kuriems per anksti gimusiems kūdikiams išsivysto neišnešiotų naujagimių retinopatija, kai akies kraujagyslės auga nenormaliai, pažeidžiama tinklainė ir apankama.
„Neišnešiotų naujagimių retinopatijos atveju kraujagyslės auga per daug, o tai stebime ir tirtose pelėse“, – teigė R. Langas.
Tyrėjai pademonstravo, kad šviesa pelėse aktyvuoja proteiną, vadinamą melanopsinu, kuris taip pat reguliuoja kūno laikrodį. Jo yra iš žmonių organizmuose. Tačiau ar toks pat procesas vyksta ir žmonėse bei kituose gyvūnuose kol kas nežinoma.
