Jau ne vienus metus kalbama apie tai, kad Lietuvos kurortai labai patrauklūs turistams iš užsienio, bet situaciją komplikuoja susisiekimo, vizų išdavimo ir sezoniškumo problemos. Mūsų šalį užsieniečiai vertina ne tik dėl puikių gamtos išteklių ar senų kurortinio gydymo tradicijų: į Lietuvą noriai vykstama spręsti rimtesnių sveikatos problemų, mat pagal teikiamų paslaugų kokybės ir kainos santykį gydymas Lietuvoje atsieina kur kas pigiau nei kitose ES šalyse.
Laukiama 60 mlrd. litų pelno
Neseniai vykusioje konferencijoje „Sveikatos turizmo perspektyvos Lietuvoje“ buvo aptarti svarbiausi šalies sveikatos turizmo plėtros aspektai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, kalbėdamas apie sveikatos turizmo situaciją Lietuvoje, pabrėžė, kad ši sritis turi būti laikoma prioritetine ir jos plėtojimui privalo būti skiriamas išskirtinis dėmesys, nes skaičiavimai rodo, kad po 10 metų sveikatos turizmas mūsų šaliai gali atnešti 60 mlrd. litų pelno. „Nei Latvija, nei Estija neturi tokių galimybių, kokias turi Lietuva. Mūsų šalis patraukli ne tik odontologijos, kardiologijos ar plastinės chirurgijos paslaugomis, bet užsimenama ir apie galimybes mūsų šalyje teikti nevaisingumo gydymo paslaugas. Tiesa, Seimas šia tema dar nėra apsisprendęs.“
Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Nerija Stasiulienė akcentavo, kad plėtojant sveikatos turizmą Lietuvoje itin svarbi yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. „Ši direktyva numato, kad visi ES piliečiai turėtų vienodas sąlygas į gydymą ir niekas nebūtų diskriminuojamas. Šios direktyvos įgyvendinimas suteiks Lietuvos ir kitų ES šalių piliečiams galimybę keliauti ir gauti paslaugas kitose šalyse.“
78 proc. pacientų į užsienį gydytis vyksta dėl kokybės
Specialistės minėta direktyva taip pat numato, kad žmonės, kurie gyvena pasienyje ir artimiausia ligoninė yra jau kitos šalies teritorijoje, turi teisę gauti paslaugas iš šios įstaigos. „Taip pat numatoma, kad, jei šalyje labai didelės eilės, ar reikiama sveikatos paslauga apskritai yra neteikiama, tuomet asmuo taip pat turi teisę vykti gydytis į kitą šalį“, – kalbėjo N. Stasiulienė ir pridūrė, kad direktyvoje taip pat yra reikalavimas, kad šalys narės turėtų tam tikrus gydymo standartus, o pacientai iš užsienio galėtų lengvai su jais susipažinti.
Specialistės teigimu, ES tyrimai rodo, kad žmonės teikia pirmenybę sveikatos priežiūros paslaugoms: 85 proc. apklaustų pacientų teigė, kad nevyktų dėl to, jog norėtų gydytis arčiau namų, palaikyti ryšį su artimaisiais, 83 proc. buvo patenkinti jų šalyje teigiamų paslaugų kokybę, 49 proc. kelionės atsisakytų dėl kalbos barjero. Analizuojant pagrindines priežastis, kodėl pacientai ryžtasi vykti į užsienį, paaiškėjo, kad 91 proc. ryžtasi išvykti gydytis kitur, nes jų šalyje reikiama sveikatos paslauga neteikiama, o 78 proc. yra įsitikinę, kad užsienyje medicinos paslaugų kokybė yra aukštesnė.
Ši direktyva apibrėžia dar vieną šiuo metu labai aktualų sveikatos apsaugos klausimą, ja remiantis privalo būti pripažįstami receptai, kurie išrašomi pacientams šalyse narėse: „Dėl receptų kyla daug diskusijų, kokia kalba receptas turi būti išrašytas. ES vartojama kirilica, graikų kalba, daugelyje šalių vaisto pavadinimas rašomas ne lotyniška versija, o gamintojo, tad rugsėjo mėnesį šis klausimas dar kartą bus sprendžiamas“, – teigė specialistė.
Lankosi rusai, lenkai ir vokiečiai
Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas, kalbėdamas apie sveikatos turizmą teigė, kad daugiausiai į Lietuvą sveikatinimo paslaugų atvykstama iš Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos ir šių šalių geografija sutampa su pagrindiniais turistų srautais Lietuvoje.
Viceministro teigimu, reikia skirti sąvokas: sveikatinimo turizmas ir sveikatingumo turizmas. Sveikatinimo turizmo paslaugų atvyksta sergantis žmogus, kuriam reikia tyrimų, konkretaus gydymo ar reabilitacijos, o sveikatingumas – tai sveiko žmogaus keliavimas sveikatos prevencijos tikslais. „Pasaulyje sveikatingumo, medicinos turizmas pirmiausiai suprantamas kaip verslas“, – kalbėjo D. Lapinskas.
Kliūtis – sezoniškumas
„Lietuvos kurortinių teritorijų potencialas didelis, nors mūsų kurortai pasižymi unikaliu klimatu, bet tai nėra išnaudojama sveikatingumo paslaugoms teikti. Reiktų aktyviau išnaudoti šį potencialą teikiant apgyvendinimo paslaugas, organizuojant pramogas ir pan. Pavyzdys: nors mūsų kurortuose yra apie dvidešimt mineralinio vandens gręžinių, kliniškai ištirta tik keletas jų“, – kalbėjo ūkio viceministras ir pridūrė, kad kai kuriems kurortams niekaip nepavyksta išspręsti sezoniškumo problemos.
„Tie kurortai, kuriuose jau dabar teikiamos medicinos, sveikatinimo paslaugos, kurie save pristato rinkoje, pasižymi mažesniu sezoniškumo, o pajūrio kurortuose sezoniškumas labai ryškus“, – kalbėjo D. Lapinskas ir akcentavo, kad sveikatos turizmo skatinimas turėtų padėti spręsti sezoniškumo problemą.
Lietuvą atrado Azijos pacientai
Kol valstybės institucijos suka galvą, kaip suaktyvinti atvykstamąjį sveikatos turizmą, šioje srityje dirbančios privačios klinikos pacientų stygiumi nesiskundžia.
Jau penkiolika metų sėkmingai medicinos eksporto srityje dirbančios klinikos UAB „Kardiolita“ generalinis direktorius Darius Jonutis pritaria nuomonei, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos sveikatos turizmo plėtrai, bet kartu pripažino, kad esama ir tam tikrų trukdžių: „Egzistuoja teisinių kliūčių, esama susisiekimo problemos, bet jei ryžtamasi šia linkme eiti, visa tai išsprendžiami dalykai.“
D. Jonučio teigimu, šiuo metu po vienu stogu yra ligoninė, poliklinika ir šeimos medicinos paslaugos, bet nuo pat medicinos įstaigos atidarymo buvo siekiama, kad paslaugos būtų teikiamos pacientams iš užsienio. Į kliniką atvyksta pacientai iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių: Rusijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Turkmėnistano, Kazachstano ir kt. Anot klinikos vadovo, paslaugos išskirtinai Rytų rinkai teikiamos tikslingai, o norint pritraukti pacientų iš Vakarų šalių turi būti tobulinami tam tikri paslaugų teikimo principai.
Anot pašnekovo, klinika teikia labai platų paslaugų spektrą, turime sutartis su didžiausiomis universitetinėmis klinikomis, bet būtinos ir kitos paslaugos: „Gydymo paslaugų teikimą užsieniečiams sunkiai įsivaizduojamas be kitų papildomų paslaugų, tokių kaip logistika ar maitinimas. Natūralu, kad į svečią šalį atvykęs pacientas nesijaučia gerai nepažįstamoje aplinkoje, kyla klausimai, kur kreiptis, kaip bendrauti ir pan. Visos paslaugos turi būti teikiamos nuo tos akimirkos, kai žmogus atvyksta į oro uostą ar traukinių stotį – čia ir prasideda medicininis turizmas.“
