Sveikatos apsaugos sistema – viena svarbiausių valstybės sričių, todėl, norint užtikrinti tvarią šios sistemos veiklą, būtina sujungti visas politikas – apie tai kalba ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. O Pasaulio sveikatos organizacija parengė rekomendacijas, kaip diegti nacionalines programas į kurias privalo būti įtrauktos ir bendradarbiauti visos valstybės institucijos tam, kad užtikrintų sklandžią sveikatos įgyvendinimo politiką.
„Sveikatos sektoriui būtini sisteminiai sprendimų priėmimo modeliai. Būtina keisti požiūrį į šią žmonėms svarbią sritį – sveikata turi būti visose politikose. Visos ministerijos, kitos institucijos turi itin atsakingai priimti sprendimus, susijusius su sveikata, ir kalbėti apie sveikatos sektoriaus finansavimą ne kaip apie išlaidas, bet kaip apie investicijas į sveikatą“, – sveikatos ministrui pritaria Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
D. Mikutienei antrina ir Sveikatos reikalų komiteto narys Juras Požėla, kuris sako, kad užtikrinti tvarią sveikatos sistemą būtina suprasti, kad už tai atsakingos visos politikos. Be to, būtina atsižvelgti į Lietuvos demografinę padėtį, kuri daro įtaką ir sveikatos sistemai.
„Lietuvos visuomenė sensta, taip pat kaip ir visa Europa, reiškia, daugėja žmonių, kuriuos valstybė turi išlaikyti ir mažėja darbingo amžiaus žmonių, kurie suneša pinigus. Sistema juk labai paprasta – kuo daugiau turime dirbančiųjų, tuo daugiau galime surinkti pinigų į sveikatos biudžetą, tuo geresnę sveikatos apsaugą galime užtikrinti“, – aiškina J. Požėla.
Svarbu suvokti, kad norint pagerinti Lietuvos demografinę padėtį privalo įsitraukti visos politikos sritys. „Dabar vidutinis gimdančių moterų amžius 29 metai, tokio amžiaus dažniausiai susilaukiama pirmo vaiko. Valstybės pareiga užtikrinti, kad moterys ir vyrai, visų pirma, jaustųsi finansiškai saugūs ir užtikrinti dėl savo ateities, kad galėtų turėti ir auginti daugiau vaikų. Juk čia ne tik sveikatos sistemos problema ir pareiga gerinti situaciją, turi prisidėti ir švietimo sistema ir algos turi didėti. Reikia suprasti, kad viskas susiję ir visos politkos turi prisidėti sprendžiant šias problemas“, – teigia Sveikatos reikalų komiteto narys.
Kitas svarbus dalykas sveikatos sistemai, kurį iškėlė sveikatos ministras – efektyvus resursų panaudojimas. V. P. Andriukaitis pabrėžia, kad turimus išteklius reikia išnaudoti kuo efektyviau ir naudingiau. „Siekdami sukurti tvarią sveikatos apsaugos sistemą, privalome garantuoti, kad turimi resursai būtų panaudojami efektyviai. Mūsų įsipareigojimas visuomenei – užtikrinti, kad esami ištekliai panaudojami geriausiu įmanomu būdu, kad nėra švaistomos lėšos ir sveikatos sistemos darbuotojų pastangos“, – sako sveikatos ministras.
Taip svarbu priminti, kad sveikatos sistemoje svarbiausias yra pacientas, todėl, pasak D. Mikutienės, sveikatos sistemos misija – motyvuoti žmones sveikai gyventi, skatinti ligų prevenciją, o jiems susirgus – suteikti kokybiškas reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, efektyviai naudojant turimus išteklius. J. Požėla pateikia pavyzdį: „Dažnas atvejis, kai mokyklose du trečdaliai mokinių būna atleisti nuo fizinio lavinimo pamokų. O juk turėtume užtikrinti, kad nuo mažens vaikai sportuoja, supažindinami su sveika gyvensena, todėl švietimo sistema turi apgalvoti kaip kūno kultūros pamokas padaryti patraukliomis vaikams, kaip skatinti moksleivius sportuoti.“
Šie ir kiti pavyzdžiai tik dar kartą rodo ir įrodo, kad norėdama užtikrinti tvirtą sveikatos apsaugos sistemą – valstybė turi pajungti bendradarbiauti visas politikas vieningam tikslui sveikatos politikos įgyvendinimui.
Parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija
