„Galiu garantuoti, kad tas maistas, kuris yra patiekiamas, yra sveikas, maistingas ir nė vienas pacientas nėra numiręs dėl maitinimo ligoninėje. Pats puikiai prisimenu tą daktarišką dešrą – prieš dvejus metus gimė mūsų sūnus, tuo metu buvau su žmona kartu ir maitinausi ligoninės maistu, kurį gaudavo ir gimdyvės. Valgiau tą maistą, ir tikrai nieko baisaus nenutiko“, – tv3.lt sakė ministras.
Kalorijų pakanka
J. Požela visgi pripažino, kad jau laikas pasižiūrėti esamus maisto ligoninėse reglamentavimus, nes jie buvo peržiūrėti tikrai seniai.
„Mes galime pasižiūrėti reglamentavimą (produktus, kalorijų skaičių). Visgi tų kalorijų, kurios ten yra, žmogui tikrai pakanka. Reikia suprasti ir tai, kad, kai žmogui, gulinčiam ligoninėje, reikia suvartoti mažiau kalorijų, nes jis mažiau juda ir nesportuoja.
Manau, kad mums kai kur reikėtų suteikti galimybių ir pačioms gydymo įstaigoms ar maisto tiekėjams, su kuriais yra sudarytos sutartys, reguliuoti meniu. Iš kitos pusės, tai remsis į lėšas: su esamais pinigais ligoninei reikia pirkti aparatūras, gydymo priemones, medikamentus. Aišku, maitinimas yra lygiai taip pat svarbus, aš to neneigiu, bet turime suprasti, kad tai niekada nebus restoraninis maistas, nes tai turi būti dietinis maistas“, – kalbėjo ministras.
Jis nurodė, kad ministerija negali susigalvojusi padidinti lėšų ligoninių maistui: yra atitinkamo dydžio privalomo sveikatos draudimo fondas ir kiekviena gydymo įstaiga iš savo turimų resursų skirsto pinigus.
„Tad jeigu ligoninė skiria daugiau pinigų maitinimui, tai tada lieka mažiau vaistams – štai kur visa dilema. Šįryt buvau Kauno klinikose, tai ten buvo diskusijos tokios: jie pateikė veiklos įvertinimą ir pamatė, kad žmonės mano, kad maitinimas turėtų būti geresnis. Jų sprendimas buvo investuoti daugiau į maisto gamybą, naujas ir modernias įrangas – ligoninės sprendžia pačios tokius dalykus. Nėra taip, kad jie nematytų to ir sakytų, kad viskas yra labai gerai. To niekas neneigia ir tobulumui tikrai yra erdvės“, – sakė ministras.
Vegetarai
J. Požela atkreipė dėmesį ir į kitą mitybos niuansą – vegetarus:
„Kitas dalykas – mėsa. Vegetaras negali pasirinkti kito maitinimo, o tokius dalykus taip pat reikia pasižiūrėti. Pirmadienį per vadovybės pasitarimą pavesiu viceministrei Zinkevičiūtei (Jadvygai Zinkevičiūtei – red.), atsakingai už tuos dalykus, kad ji greituoju metu su specialistais ir dietologais pažiūrėtų tai, kas yra dabar. (...)Negarantuoju kokybiškesnio maisto, aš garantuoju, kad peržiūrėsime dabartinius reikalavimus pasitarę su dietologais specialistais. Jeigu galima kažką pakeisti, kad situacija pagerėtų, tai mes tikrai tą padarysime“, – kalbėjo jis.
Pasak ministro, maistas ligoninėse yra svarbu, tačiau ministerijai svarbiau užtikrinti, kad žmonės gautų reikalingą gydymą naujausiais vaistais, nelauktų eilėse.
Nevalgomas maistas
Su tv3.lt susisiekė vilnietė Rasa (vardas pakeistas – red.), kuri prieš metus su mažamečiu sūnumi gulėjo Vilniaus Antakalnio ligoninėje beveik savaitę. Moteris tuomet sako tikrai nustebusi, kaip iš valgomų maisto produktų galima paruošti visiškai nevalgomą maistą.
„Ligoninėje praleidome beveik savaitę ir per tą laikotarpį tik kartą buvo patiektas maistas, kurį mažasis nors kažkiek paknebinėjo – miltiniai blynai. Sūnus valgus, todėl jeigu ne pasiaukojantys šeimos nariai, kurie nešdavo viską – ir karštus pusryčius, ir pietus, ir vakarienę – būtų buvę tikrai labai sunku. Pavyzdžiui, vaikams pietums buvo ruošiami maltinukai, tačiau jų paragavęs negalėtum nusakyti iš ko jie pagaminti, arba pateikiamos keptos vištienos kulšelės, tačiau jos taip sugruzdintos, jog taip pat turi gerokai paknebinėti, kad vaikui surastum neperkepusį gabalėlį (o juk mažesniems vaikams ruoši maistą kiek įmanoma sveikesniais būdais – troškini, verdi garuose ir pan.).
Košės, kurios būdavo pateikiamos pusryčiams, taip pat virtos vandenyje, nenusakomos konsistencijos. Ir jeigu namie virtą kruopų košę sūnus valgydavo su apetitu, tai ligoninėje net į tą pusę nežiūrėjo. Kita iliustracija – vaikams pilamos tik saldintos arbatos, tačiau mūsų vaikas gėrimų su cukrumi negeria, „daktariškų“ dešrų ar pieniškų dešrelių mes apskritai nevalgome“, – dalinasi patirtimi Rasa.
Be muilo ir tualetinio popieriaus
Moteris pasakoja, kad dar blogesnė situacija su maistu, kuris būdavo teikiamas mamoms, gulinčioms palatose su savo vaikais.
„Mamų maisto davinys būdavo dar prastesnis ir skoniu, ir maistine verte. Tik ligoninės maisto davinį gaunančios mamos gyvena pusbadžiu. Ligoniai per dieną maitinami tikrai nemažai kartų – pusryčiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė – tačiau mudu su sūnumi visą maistą grąžindavome beveik nepaliestą arba tiesiog visai neimdavome – gal mūsų porciją atiduodavo ligoniams, kurių artimųjų šalia nebuvo ir kuriems maisto trūkdavo“, – prisimena 33-ejų metų mama.
Jai nesuvokiama atrodė ir tai, kad palatose nėra muilo, tualetinio popieriaus, rankšluosčių, o jei nori gauti arbatos, privalai turėti savo puodelį.
„Tačiau juk tai nenormalu. Mus su sūnumi atvežė greitosios pagalbos automobiliu, kol artimieji nesusimobilizuoja ir nepristato tau būtiniausių reikmenų, neturi kaip net rankų nusiplauti – ėjau jas dezinfekuoti specialiais skysčiais, esančiais procedūrų kabinetuose. O jeigu artimųjų šalia nėra?“ – kalbėjo moteris.
Galiausiai ji pasidžiaugė, kad bent maistą į namus tiekiantys restoranai jį veža ir į ligonines bei gimdymo namus, todėl jeigu tik piniginė leidžia, didkepsnį galima užsisakyti ir į palatą.