Įspūdingą net 101 metų gimtadienį švenčiančiai kaunietei Marijai sveikinimai ir glėbiai gėlių, o senolė žvelgia į jaunystės nuotrauką ir šmaikštauja.
„Kai mane fotografavo, buvo 30 metų. Ar gali dabar, jei šitą nuotrauką ir mane dabar, atpažinti? Kad musėt neatpažįsta“, – kalba 101 metų kaunietė Marija Ramansevičiūtė.
Dar vaikystėje po ligos klausą praradusi Marija savo šeimos taip ir nesukūrė, padėjo auginti sesers vaikus. Tad ir gimtadienį sutinka giminaičių apsupty. Tik štai Kauno valdžios dėmesio garbingos sukakties proga moteris taip ir nesulaukė.
„Kur tas senis baravykas, kur miške tupėjo ir iš samanų kupstelio in mumi žiūrėjo...“, – sako Marija.
Net eiles deklamuoja išvydusi mėgstamiausius savo saldumynus grybukus ir vaflius. Gimtadienio moteris išties laukė, beje, net pati apsikirpo. Ilgus metus dirbusi siuvėja, dar ir dabar adatą į rankas vis paima – tik jau akys nebe taip gerai mato.
„Jei inveria adaton, kai kada įsiveriu, bet jau sunkiai, tai jei įveria adaton ir duoda su siūlu, tai susiuvu pati“, – sako Marija.
Sako ankstyvoje vaikystėje mėsos nemėgusi, jaunystėje – taurelės per dažnai nekilnodavusi, bet kelis lašus stipresnio gėrimo dar ir dabar įsilašina.
„Kai sunku ant širdies, tai vandenio įpilu ir biskutą degtinės įpilu, ir išgeriu – tai biskį stipriau, lengviau būna“, – pasakoja Marija.
Beje, gimtadienio proga moteris gavo ir ypatingą dovaną – žaliai baltą šaliką su „Žalgirio“ atributika: „Man Kauno „Žalgiris“ geriausiai patiko, geriausiai mylėjau.“
Ji ypač laukia šio vakaro, kai žais jos mylima komanda, ji aistringa „Žalgirio“ gerbėja jau keliasdešimt metų.
„Kaip Sabonis juokavo, vieną kartą pralaimėjo rusams, tai eidamas parodė... Paskui visi labai juokėsi“, – prisimena Marija.
