„Norstat LT“ atliktas nacionalinis odos priežiūros įpročių tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 56 proc. Lietuvos moterų ir daugiau nei 32 proc. vyrų kenčia nuo odos problemų. Specialistai pastebi, kad odos problemų kamuojamų gyventojų skaičius auga.
Pasak Sveikos odos instituto ekspertės „Northway“ medicinos centro gydytojos dermatovenerologės Jūratės Garbaravičienės, sezonų pasikeitimas – nemažas iššūkis odai. Šaltuoju metų laiku paūmėja daugelis odos ligų, todėl jos priežiūrai reikia skirti nemažesnį dėmesį nei saugant nuo saulės.
„Lietuvoje metų laikų klimatinės sąlygos smarkiai skiriasi, o aplinkos pokyčiai gali greitai paveikti kiekvieno žmogaus odą. Ji jautriai reaguoja į vėjo stiprumą, oro drėgmės ir temperatūrų skirtumus, UV spindulių kiekį bei vitamino D pokyčius organizme. Odos būklę keičia ir nuo sezonų priklausantis gyvenimo būdas ar mityba“, – pastebi gydytoja.
Stiprinti apsauginį odos sluoksnį
Viena svarbiausių odos funkcijų – saugoti organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio. Todėl ji geba taikytis prie atšiauresnių oro sąlygų, pavyzdžiui, šąlant orams, mažiau plečiasi paviršinės kraujagyslės ir poros. Tačiau papildomai neapsaugota oda ilgainiui pradeda silpti. Pasak J. Garbaravičienės, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl odos priežiūros priemones patariama rinktis ne tik pagal odos tipą, bet ir pagal metų laiką.
„Artėjant žiemai, odos priežiūra turėtų būti paremta priemonėmis ir metodais, kurie padeda tausoti ir atkurti apsauginį odos sluoksnį, vadinamą hidrolipidine plėvele. Ypač saugoti derėtų jautresnę, sausėti linkusią odą. Odos valymo ir drėkinimo procedūras rekomenduojama atlikti antroje dienos pusėje, jas papildyti galima senėjimą lėtinančiomis priemonėmis. Rytais drėgmę atkuriančios priemonės turėtų būti naudojamos kartu su riebesniais, apsauginę plėvelę atkuriančiais kremais“, – teigia specialistė.
Vengti odą dirginančių sudėtinių dalių
Pasak vaistininkės Mildos Darulienės, šaltasis sezonas oda priverčia rūpintis net iki tol mažai dėmesio jai skiriančius gyventojus – vaistinėse sulaukiama gerokai daugiau užklausų dėl itin sausos odos priežiūros, alerginių reakcijų.
Vaistininkė primena, kad turintiems jautrią odą žmonėms reikėtų ypač atidžiai rinktis kosmetikos priemones. „Netinkamos priemonės įjautrintą odą gali dar labiau sudirginti. Todėl patariama ieškoti raminamųjų, antioksidacinių savybių turinčių produktų, kuriais pasižymi vadinamoji dermakosmetika. Joje nėra muilo, alkoholio, dažiklių, parabenų ar kvapiklių, kurie dirgina odą“, – pastebi M. Darulienė.
Tiesa, nors odos priežiūra labiau rūpinasi suaugusieji, derėtų nepamiršti vaikų. Kadangi mažylių oda dar nėra brandi ir negamina pakankamai lipidų, jos atsparumas aplinkos poveikiui – mažesnis. Vaikai itin jautriai reaguoja į šaltį ir temperatūrų skirtumus, todėl neapsaugotą odą gali išberti ar prasidėti alergijos. Mažylių odą rekomenduojama reguliariai patepti vaikams tinkamais kremais, o lūpas, kurių oda itin plona ir jautri, – apsauginiu balzamu.
Padažnėja ligos
Atlikto tyrimo duomenimis, beveik 15 proc. šalies gyventojų serga įvairiomis lėtinėmis odos ligomis, tokiomis kaip aknė, rožinė ar atopinis dermatitas. Šiems žmonėms, J. Garbaravičienės teigimu, šaltasis laikotarpis yra ypač nepalankus.
„Skirtingi šaltojo sezono aspektai gali išprovokuoti įvairius susirgimus. Pavyzdžiui, dėl sumažėjusio gaunamų UV spindulių kiekio paūmėja seborėjinis, atopinis dermatitai. Patalpų šildymas mažina oro drėgmę, todėl paūmėja odos sausmė, žvynelinė, o įvairaus amžiaus žmonėms nuo šalčio ar net vėjo gali prasidėti šalčio dilgėlinė. Pirmiausia liga pasireiškia odos paburkimu, niežėjimu, tačiau šios alergijos diagnozę gali patvirtinti tik specialūs tyrimai“, – įspėja dermavenerologė.
Gydytoja primena, kad šaltuko sukeltas raudonis yra natūrali organizmo reakcija, tačiau jį lemti gali ir odos uždegimas ar išsiplėtę paviršiniai odos kapiliarai. Jeigu raudonis nedingsta, patartina kreiptis į specialistus. Gyventojai, norintys išsaugoti sveiką odą, turėtų vengti įvairių nemalonias odos reakcijas sukeliančių veiksnių, pavyzdžiui, odos paviršių alinančių prausiklių, kurių sudėtyje yra didesnė alkoholio koncentracija, karšto vandens, pernelyg dažno maudymosi duše ar vonioje.
