Kai žengiame prie altoriaus, tikimės, kad su tuo žmogumi praleisime visą likusį gyvenimą. Deja, taip nutinka ne visada. Taigi kokia yra laimingos santuokos paslaptis, sujungianti žmones nors ir ne amžinai, bet bent jau iki „kol mirtis išskirs“, pataria rimtų pažinčių svetainė darnipora.lt.
1. Mokėkite atleisti. Tobulų žmonių nėra ir visi darome klaidų. Jūsų sutuoktinis taip pat ne „ponas idealusis“, todėl kartais, galbūt to visai nenorėdamas, gali jus įskaudinti ar pasielgti netinkamai. Mokėkite jam atleisti už jo padarytas klaidas. Juk kas daugiau, jei ne jūs, pats artimiausias jam žmogus, galite tai padaryti? Santuokos pradžioje atleisti gali būti labai sunku, ypač tada, kai esate įsitikinę savo teisumu.
Tačiau santuoka – tai ne kovos laukas, kuriame turi laimėti tiesa, todėl labai svarbu mokėti ir sugebėti atleisti sutuoktiniui už poelgius ir žodžiuos, kurie jus skaudina. Žinoma, gali praeiti daug laiko, kol jūs išmoksite nuoširdžiai atleisti, bet tai būtina, jei norite išsaugoti santuoką.
2. Mylėkite už netobulumą. Aplinkiniai mus vertina už mūsų pranašumus, tačiau tik tikroji gyvenimo meilė gali mus mylėti dėl trūkumų. Mylėkite savo partnerį dėl jo trūkumų. Gerai pagalvokite, ar tikrai norėtumėte, kad jūsų sutuoktinis būtų idealus. Juk šalia tobulo žmogaus išryškėtų, koks pats esate netobulas, todėl su tokiu žmogumi gyventi būtų nepaprastai sunku.
Taip, kai mes susipažįstame su antrąja puse, jis (arba ji) mums atrodo pats tobuliausias pasaulyje (gražus, protingas, švelnus, rūpestingas – ir visos kitos geriausios savybės, atrodo, jam tiktų), tačiau tai nėra meilė. Tas gražus jausmas santykių pradžioje, kuris mus pakylėja link dangaus, viso labo tėra susižavėjimas.
Kai pradedi gyventi kartu, susižavėjimas pranyksta lygiai taip greitai, kaip ir atsirado, nes jį užgožia buitiniai rūpesčiai. Tuomet ir gimsta meilė, kai pradedame mylėti kitą žmogų dėl jo trūkumų, o ne dėl pranašumų. Žinoma, jei sutuoktiniai nenori mokytis mylėti ir stengtis vienas dėl kito, meilė gali niekada taip ir neateiti.
