Visos socialinės įstaigos yra vienos iš pažeidžiamiausių – jų globotiniai yra silpniausi visuomenės nariai, o skiriamas finansavimas yra tik toks, kad užtikrintų būtinąjį gyvenimo kokybės minimumą, kaip jis yra suprantamas pagal kiekvieno laikmečio taisykles.
Lengva įsivaizduoti, koks kiltų skandalas, jei kažkuri iš socialinių įstaigų būtų apšviesta tik žvakėmis, todėl į visas atvesta elektra ir sukabintos lempos. Tačiau mažai kam rūpi, kad dažniausiai naudojamos nors ir taupios, bet pigiausios ir nebūtinai sveikiausios lempos sukuria daugybę papildomų sveikatos sutrikimų, kurių lengvai būtų galima išvengti.
Fluorescensinių lempų pavojus sveikatai
Kaip taisyklė, mokyklose, ligoninėse, senelių namuose, prieglaudose ir net senesniuose biuruose bei įvairiose komercinės paskirties patalpose dažniausiai naudojamos fluorescensinės (arba tiesiog liuminescencinės) lempos. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitur pasaulyje jos paplito dėl įvairių savo teigiamų savybių: sąlyginio pigumo, efektyvumo, įvairialypio pritaikymo ir ilgo veikimo. Deja, jau yra ne viena mokslinė publikacija, įrodanti neigiamą tokio apšvietimo poveikį, ypač jautresnėms akims.
Visų pirma, seno tipo fluorescensinės lempos dažniausiai mirga dvigubu elektros tinklo dažniu (100 Hz). Susidėvėjusi gali jau net ne mirgėti, bet ir mirksėti tiesioginiu 50 Hz dažniu - toks mirgėjimas jau pastebimas ir labai varginantis. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektrotechnikos katedros docentės dr. Sonatos Tolvaišienės, lempos mirksėjimas kenkia žmogaus regėjimui. Todėl mirksinti šviesa mažų mažiausiai turėtų signalizuoti, kad atėjo metas keisti lempą. Be to, susidėvėjusi liuminescencinė lempa gali pradėti skleisti papildomus garsus – ūžti. S. Tolvaišienė aiškino, kad liuminescencinių lempų mirksėjimas tikrai nėra retas reiškinys. Kai lempa pasensta, ji pradeda mirksėti.
Žinoma, gamintojai daro viską, kad šiuolaikinės liuminescencinės lemputės nemirksėtų bent jau akiai matomu dažnumu. Deja, prastesnės kokybės lempos nors ir nebemirksi, bet mirga. Nors tas mirgėjimas gali būti žmogaus akimi ir nepastebimas, bet vis vien yra siejamas su galvos skausmu.
Medikai sako, kad lempų mirgėjimas gali neigiamai paveikti nervų sistemą. Žmogus, daug laiko praleidžiantis mirgančių lempų apšviečiamoje patalpoje, tampa irzlus ir neramus. LED lemputėmis prekiaujančios įmonės „ELMO light" Vilniaus apšvietimo salono vadovas Vytautas Stūglys sako tiesiai šviesiai: „Dar neteko matyti liuminescencinės lempos, kuri nemirgėtų. Ir tai galima labai paprastai patikrinti: tereikia įjungti savo mobiliojo telefono kamerą, tarsi ruošiantis fotografuoti ar filmuoti, ir nukreipti į lempą. Žiūrėdami plika akimi mirgėjimo nematysite, o žvelgdami per ekraną pastebėsite slenkančias juostas".
Be pavojingo potencialaus mirgėjimo liuminescencinė lemputė turi ir dar vieną minusą. Lemputėje esantis gyvsidabris ją sudaužius kelia grėsmę sveikatai.
Be viso to, fluorescencinės lempos skleidžiama šviesa labai stipriai skiriasi nuo natūralios šviesos. Jos skleidžia labai siaurą ir nepastovų šviesos spektrą, pasižymi nenatūralia spalva (kai kurios lempos netgi mėlyna). Ir paradoksas – pastebėta, kad tokios lempos neigiamai veikia darbingumą, nors jos kaip tik ir yra montuojamos darbo vietose.
Tačiau ne mažiau svarbu, kokį poveikį akims turi fluorescencinių lempų skleidžiama šviesa. Bet ir čia gerų naujienų nedaug. Remiantis paskutinėmis mokslinėmis apžvalgomis, esant aukštos temperatūros apšvietimui, kokios paprastai ir esti fluorescencinės lempos, kinta ląstelinių procesų aktyvumas akies tinklainėje. Ir kinta ne į gera.
Labai paprastai kalbant, akis, sekdama aplinkinius reiškinius, nuolatos vykdo fotoreceptoriaus procesus, ir kaskart šviesos fotonui susidūrus su tinklainės ląstelėmis, jose susidaro medžiagų apykaitos produktai. Egzistuoja sistema, kuri juos pašalina.
Tačiau akis turinti net ir minimalių pažeidimų su šia užduotimi susitvarko kur kas sunkiau. Šalutinių produktų pasigamina ir susikaupia daugiau, nei šalinimo sistema pajėgia jų pašalinti. Kas tada nutinka? Ogi tai, ką mes vadiname raibuliavimu ir blykčiojimu akyse. Kartais tai gali pasireikšti ir kitokiais simptomais: pavyzdžiui migla, aptemimu akyse arba tiesiog dirginančiu pojūčiu.
Na o tiems, kurie turi rimtesnių akies pažeidimų, tai gali sąlygoti daug blogesnius pojūčius – pavyzdžiui aštrų akių skausmą, besitęsianti dar ilgai, kai šviesos šaltinis jau pašalintas.
Tokia atšiauri mėlyna šviesa ypač neigiamai pasireiškia mažų vaikų ir senolių akimis, kuriose netrūksta įvairių mikro pažeidimų ar traumų, apibūdinamų elementariausiais simptomais: pavyzdžiui akių skausmu, paraudimu, padažnėjusiu mirksėjimu ar nežinia iš kur atsiradusiomis, kad ir visai nedidelėmis kraujosruvomis.
Taigi, nors yra kuriamos pažangesnės, mažesniu mirgėjimu pasižyminčios lempos, jų skleidžiama šviesa vis tiek daugelį erzina ir net kenkia akims. Ir žinoma, nereikia pamiršti, kad turintieji akių mikro traumų joms yra daug jautresni. Nekalbant jau apie sergančius epilepsija. Jiems tai yra visiškai netinkamas apšvietimo būdas. Akivaizdu, kad socialinėms įstaigoms tiesiog būtina pereiti į naują erą ir kardinaliai pakeisti apšvietimą.
Ką rinktis vietoje fluorescencinių lempų
Fluorescencinių lempų kritikai prisimena kaitrines lemputes - esą jos šiuo požiūriu optimalios ir akims nedaro praktiškai jokios žalos. Tačiau visi suprantame, kad tokios lempos jau yra atgyvena ir praeitis, o dėl didžiulių elektros energijos nuostolių į rinką tikrai nebesugrįš. Vienintelis šiuo metu logiškas ir pateisinamas sprendimas – kokybiški ir modernūs LED apšvietimo prietaisai. Visų pirma, tai LED panelės bei LED pakabinami šviestuvai.
Šie modernūs šviesos šaltiniai paplito gana neseniai, tad mokslinių publikacijų, analizuojančių jų poveikį sveikatai, sukaupta taip pat nedaug. Tačiau esami rezultatai leidžia vienareikšmiškai teigti, kad tai nepalyginamai geresnė alternatyva fluorescencinėms lempoms.
Iš esmės pagrindinis jų trūkumas – aukšta startinė tokio apšvietimo įrengimo kaina. Tiesa, žiūrint ilguoju periodu, tai pats pigiausias sprendimas, nes LED apšvietimo prietaisai tarnauja nepalyginamai ilgiau nei kaitrinės lemputės ar net tos pačios fluorescencinės lempos, o energijos vartoja dar mažiau. Tačiau viešuose pirkimuose jos negali sukonkuruoti su fluorescencinėms lempomis dėl aukštesnės pradinės kainos. Štai todėl apšvietimo atnaujinimas socialinėse įstaigose beveik nejuda, nors poreikis tam didžiulis, o ir nauda akivaizdi. Reikia kažkaip pralaužti ledus ir tą pasiryžo padaryti „ELMO light".
Neeilinis pasiūlymas socialinėms įstaigoms
Pagrindinė „ELMO light" idėja – savo lėšomis įrengti kokybišką ir taupų LED apšvietimą sunkiai gyvenančios šeimos namuose ar socialinėje įstaigoje. „ELMO light“ specialistai paskaičiuos, kiek ir kokių šviestuvų reikia ir juos ne tik padovanos, bet ir patys atveš bei sumontuos. Viskas bus daroma „ELMO light“ lėšomis – iš visuomenės neprašoma nė vieno cento.
Visiems, kuriems reikia pagalbos, turėtų užpildyti dalyvio anketą ir galės pretenduoti į naujo apšvietimo įrengimą. Laimėtojus rinks „ELMO light" kartu su TV3 portalo skaitytojais. Įmonės atstovai pabrėžia, kad nėra nusistatę, kad padės tik vieniems laimėtojams – priklauso nuo situacijos ir galimybių, bet galbūt pagalbos sulauks ir keletas šeimų ar įstaigų. Visiems atrinktiems laimėtojams bus parinkti geriausiai jų poreikiams tinkami apšvietimo prietaisai, juos nemokamai atveš ir sumontuos įmonės specialistai.
Tad kviečiame nesidrovėti ir jei pagalbos tikrai reikia, užpildyti paramos paraišką.
