Nors dauguma pirkėjų piktinasi netyčia nusipirkę sukirmijusį kopūstą ar obuolį, tačiau gamtininkai sako, kad rasta kirmėlaite reikėtų tiesiog pasidžiaugti, nes ji leidžia manyti, kad jūsų lėkštėje atsidūrusi sodo gėrybė nebuvo purkšta chemikalais.
Miestiečiai, nuo medžio nuskynę sukirmijusį obuolį, dažniausiai ima burnoti, o kaime retai apsilankanti mergina, pamačiusi iš raudonskruosčio galvą iškišusią kirmėlaitę, savo spiegimu ją priverčia lįsti tik gilyn. Tačiau visa tai gamtininkams ir patyrusiems sodininkams kelia šypseną.
Jie įsitikinę, kad jei vaisiumi ir daržove mėgaujasi kirmėlės, sumažėja tikimybė, kad rudeninės gėrybės buvo purkštos insekticidais, todėl jos yra sveikesnės už blizgančias daržves ar vaisius, gulinčius parduotuvių lentynose.
O žmones, primygtinai tvirtinančius, kad sukirmijusio obuolio niekada nevalgys, gamtininkai įspėja, kad jie patys nežino, kiek kirmėlių per dieną suvartoja.
Kirmėlės renkasi nepurkštus obuolius
Gamtininkas Deividas Makavičius tvirtino, kad kirmėlės vaisiuose, daržovėse ir grybuose parodo, kad produktas tinkamas vartoti maistui. Taip pat tokie „gyventojai“ leidžia manyti, kad produktas nėra nupurkštas insekticidais.
Su juo sutiko ir entomologas, Aleksandro Stulginskio universiteto docentas dr. Vytautas Tamutis, tvirtinęs, kad chemikalais nupurkštuose vaisiuose kenkėjų pasitaiko kur kas rečiau. Todėl kirmėlės šiuo aspektu gali būti vadinamos visai neblogais chemikalų indikatoriais.
„Visiems aišku, kad nepurkštų medžių obuoliuose yra daugiau kirmėlaičių. O jei obuolys visas švytintis, greičiausiai bus gavęs chemijos. O apgraužtas… Yra tikimybė, kad toks nepurkštas“, – dėstė mokslininkas.
Vis dėlto sukirmijusio obuolio iki sėklų sugraužti nereikėtų. D. Makavičiaus teigimu, kirmėlės išgraužtas raudonskruosčio vietas rekomenduojama išpjaustyti. O atlikus šią procedūrą, galima drąsiai mėgautis vaisiumi.
„Nereikia pamiršti, kad kirmėlaitė, valgydama daržovę ar vaisių, viduje palieka ir savo šalinimo produktus. Ji ten tuštinasi. Tie produktai žmogui nėra labai geri. Žinoma, dažniausiai kenkėjai pažeidžia didesnes daržoves. Visada reikia atminti, kad svarbu išpjauti graužimo takus“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat jis pastebėjo, kad žmonės, nenorėdami papildomo darbo, eina į parduotuves, kuriose sukirmijusiais vaisiais neprekiaujama.
Kirmėlės – dažnas produktų ingredientas
Vis dėlto, jei nepastebėję ir sukramsnosite kirmėlės išgraužtą vietą, jums nieko blogo nenutiks. Tai pernelyg mažas kiekis ir dėl to jūsų sveikata tikrai nesutriks. Didžiausia blogybė – prastas skonis. Gamtininkas tikino, kad nepageidaujamas poveikis pasijustų tik tuomet, jei tokių obuolių suvalgytumėte labai daug.
O kas būtų, jei netyčia prarytume obuolyje įsikūrusią kirmėlaitę? D. Makavičiaus atsakymas trumpas: nieko. Kirmėlės žmogui nėra pavojingos.
Tie, kurie tvirtina, kad niekuomet nevalgys sukirmijusio obuolio, vyro teigimu, nežino, kad vaisiuose esančių kirmėlių likučių ant jų virtuvės stalo patenka dažnai.
„Masiškai supirkinėjami krituoliai (obuoliai, – red. past. ) beveik visi yra sukirmiję. O tokie obuoliai yra naudojami sulčių, džemų, sidro gamybai. Todėl tai daugiau psichologinis aspektas. Tie, kas sako, kad kirmėlių nevalgys, jas valgo to net nežinodami. Tai nėra nieko blogo – vikšras yra baltymingas. Vabzdžiai – ateities maistas“, – sakė pašnekovas.
Ūkininkas: jei į Aziją skėrių valgyti važiuoja…
Kad kirmėlės žmogui žalos nedaro, sutiko ir Panevėžio rajono stambus obuolių augintojas Arvydas Paškevičius. Pasak jo, daug blogiau, jei vaisius pažeistas grybelinių ligų.
O tiems, kurie nurėkštame raudonskruostyje paniškai bijo rasti kirmėlę, jis primena, kad yra tokių, kurie specialiai važiuoja į tolimas Azijos šalis ragauti gurmaniškai paruoštų vabzdžių.
„Žiūrint iš žmogiškokios pusės, kenkėjas obuoliui nieko blogo nepadaro. Suvalgius nieko blogo neatsitiktų. Jeigu gyvates valgo… Specialiai važiuojame į Aziją skėrių ir žiogų valgyti. Iš principo tai vienas ir tas pats“, – pasakojo sodininkas.
Anot jo, norintys valgyti tik sveikus obuolius tokių turėtų ieškoti prekybos centruose, nes juose sukirmijusiais prekiauti draudžiama.
Kita vertus, D. Makavičius atkreipė dėmesį, jog kirmėlė daržovėje ar vaisiuje vis dėlto nėra šimtaprocentinis jo natūralumo garantas. Anot jo, net jei obelys, norint, kad jų neužpultų kenkėjai, ir purškiamos chemikalais, dar nereiškia, kad parazitų pavyks visiškai išvengti. Kai kurie organizmai jau sugebėjo prisitaikyti prie populiarių insekticidų.
Net ir žuvis su kirminais nepavojinga?
Be kita ko, sveikatos specialistai sutinka su gamtininkų nuomone, kad nors vaisiuose pasitaikančios kirmėlės ir nėra higieniška, bet sveikatos jos beveik niekada nesutrikdo.
Pavyzdžiui, stintų viduriuose pasitaikančios pūslės su gyvais organizmais nėra pavojinga. Vyras, prie Vilniaus „Akropolio“ veikiančiame ūkininkų turguje nusipirkęs stintų, jas skrosdamas pastebėjo, kad jų viduje yra pūslės su parazitais. Žuvis tuomet jis išmetė.
Tačiau uostamiesčio žuvininkystės tyrimų laboratorijoje dirbantis Klaipėdos universiteto doktorantas Egidijus Bocevičius teigė, kad stintas buvo galima vartoti. Mokslininko teigimu, nuotraukose žuvų oro pūslėse matomi parazitai yra visiškai nekenksmingi.
„Stintų oro pūslėse gyvenančios Cystidicola farionis , arba stintinės gleivakirmės žalos nedaro. Tai yra visiškai normalu. Tereikia kruopščiai išvalyti žuvų vidurius ir galėsite skanauti“, – tuomet teigė E. Bocevičius.
vlmedicina.lt inf.
