Gydytoja endokrinologė Rūta Kerpauskienė teigia, kad dažniausiai skydliaukės ligos pasireiškia esant sutrikusiai hormonų pusiausvyrai. Gali būti hipotirozė arba tirotoksikozė.
Sutrikusios skydliaukės simptomai
„Hipotirozė – tai skydliaukės veiklos susilpnėjimas arba kitaip tariant – tai būklė, kuomet organizme trūksta skydliaukės hormonų tiroksino ir trijodtironino. Tirotoksikozė, priešinga būklė – kuomet skydliaukė pagamina per daug hormonų tiroksino ir /arba trijodtironino.
Hipotirozė dažniausiai pasireiškia didesniu ir greitesniu nuovargiu, bendru silpnumu, mieguistumu, šalčio netoleravimu, gali patinti veidas, plaštakos ar kojos, prikimti balsas, kalba gali tapti lėtesnė, gali pablogėti atmintis, išsausėti ir pašiurkštėti oda, slinkti ir išsausėti plaukai, lūžinėti nagai, didėti kūno svoris, nors vargina blogas apetitas, pasireikšti vidurių užkietėjimas, sulėtėti pulsas, sumažėti kraujospūdis.
Moterims gali atsirasti mėnesinių ciklo sutrikimų. Vyresnio amžiaus žmonėms minėti simptomai dažnai būna ne tokie ryškūs, todėl jiems kartas nuo karto rekomenduojama profilaktiškai atlikti skydliaukės hormonų tyrimus“, – apie hipotirozę pasakoja gydytoja.
Tirotoksikozė arba hipertirozė – pasireiškia didesniu jautrumu, nuotaikų kaita, šilumos netoleravimu, bendru silpnumu, jėgų nebuvimu, blogesniu fizinio krūvio toleravimu, nemiga, padidėjusiu prakaitavimu, gali jaustis dažnas širdies plakimas, permušimai, rankų ar viso kūno drebulys, nuovargis, padažnėti tuštinimasis, mažėti kūno svoris, pradėti slinkti plaukai.
Esant skydliaukės padidėjimui, padidėja kaklo apimtis, rečiau gali būti smaugimo, springimo jausmas. Moterims gali sutrikti mėnesinių ciklas, vyrams galimi erekcijos sutrikimai, gali atsirasti ginekomastija (vyrų pieno liaukų padidėjimas).
Be to, kai kurios patologijos, tokios kaip skydliaukės mazgai ar skydliaukės vėžys gali neduoti ir jokių simptomų“, – hipertirozės simptomus pristato R. Kerpauskienė.
Pastebėjus simptomus – kreiptis į gydytoją
Gydytoja pasakoja, kad skydliaukės sutrikimai dažniau pasitaiko moterims. Pavojingesni jie yra vyresniems žmonėms, nes jie jautresni širdies ritmo sutrikimams, kurie dažnai lydi skydliaukės ligas.
Taip pat atskira grupė – besilaukiančios moterys, kurios atsakingos ne tik už savo, bet ir savo vaiko sveikatą, o nėštumo periodu skydliaukės hormonų pusiausvyra labai svarbi tiek vaisiaus vystymuisi, tiek ir pačiai nėštumo eigai.
„Polinkis sirgti skydliaukės ligomis gali būti paveldimas. Taip pat įtakos gali turėti stresas, persirgtos ligos, virusai, jodo trūkumas aplinkoje. Skydliaukės vėžio išsivystymą gali lemti ir buvęs radiacinis poveikis.
Po jodo profilaktikos įdiegimo, ženkliai sumažėjo su tuo susijusių skydliaukės patologijos atvejų, tačiau ne visus veiksnius galima koreguoti, todėl atsiradus net menkiausių įtarimų verta pasitikrinti, tuo labiau, kad skydliaukės funkcijos sutrikimams būdingi gana nespecifiniai simptomai. O skydliaukės mazgai ar vėžys pradžioje gali ir neturėti jokių simptomų.
Todėl pagrindinė profilaktika – savailaikė patikra. Skydliaukės sutrikimai dažniausiai diagnozuojami apklausus pacientą, apžiūros metu gali būti čiuopiamas skydliaukės padidėjimas ar mazgai, atliekami kraujo tyrimai, kuriais nustatomas skydliaukės hormonų kiekis bei echoskopija, kuri vizualiai padeda įvertinti skydliaukės būklę", – teigia gydytoja.
Negydomi skydliaukės sutrikimai gali progresuoti iki rimtesnių komplikacijų, tokių kaip ritmo sutrikimai, mėnesinių ciklo ar vaisingumo sutrikimai, pablogėti bendra savijauta, atsirasti nepaaiškinamas nuovargis ir panašiai.
„Gydymas priklauso nuo skydliaukės sutrikimo, jeigu yra skydliaukės veiklos sulėtėjimas, skiriami skydliaukės hormonai, kad kompensuoti jų trūkumą, o jei yra skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, skiriami vaistai, slopinantys skydliaukės hormonų gamybą. Taip pat, gali būti reikalingas ir gydymas radioaktyviuoju jodu arba operacinis gydymas", – apie gydymą pasakoja R. Kerpauskienė.
