Kenas McDougallas valgydamas sumuštinį, kurį jo žmona pagamino priešpiečiams, pajuto kai ką neįprasto. Tarp kumpio ir sūrio buvo įsimaišęs popieriaus lapelis. Ištraukęs iš burnos ir išlyginęs raukšles vyriškis perskaitė savo žmonos raštelį: „Būk šįvakar prie „Home Depot“ 18:00.“
Ponas McDougallas jau kuris laikas remontavo virtuvę, o jo žmona primygtinai reikalavo, kad jis kuo greičiau išrinktų virtuvės grindų plyteles. Kenas McDougallas manė tam padaryti turintis marias laiko, tačiau jo žmona buvo įsitikinusi, kad jis jos paprasčiausiai nesiklauso.
„Buvau įsitikinusi, kad raštelis sumuštinyje yra išradingas ir kartu juokingas būdas patraukti jo dėmesį į save“, – pasakojo jo žmona Janet Pfeiffer, prisimindama incidentą, kuris įvyko prieš kelerius metus. Tačiau jos vyras buvo visiškai kitos nuomonės: „Man nereikia raštelių su priminimais vidury mano sumuštinio.“
Zyzimas – tai toks bendravimo būdas, kai vienas asmuo pakartotinai prašo padaryti kokį nors darbą, o kitas asmuo tai ignoruoja, kol galiausiai abu tampa susierzinę ir nepatenkinti vienas kitu. Nors pats žodis zyzimas gali skambėti juokingai, jo virtimas veiksmu yra pavojingas santuokai taip pat, kaip svetimavimas ar finansiniai sunkumai. Pasak ekspertų, tai pats „nuodingiausias“ bendravimo būdas, kuris gali sugriauti net ir gražiausius žmonių tarpusavio santykius.
Kodėl mes nuolat zyziame? „Jeigu iš pirmo karto nesulaukiame norimo rezultato ar jaučiamės neišgirsti, esame įsitikinę, kad klausimą arba prašymą reikia kartoti tiek kartų, kol tam tikras darbas ar užduotis galiausiai bus įvykdyti“, – sako psichologas ir Medicinos centro Niujorke „Psichiatrijos ir Elgesio normų“ departamento pirmininkas Scottas Wetzleris. Tai tarsi užburtas ratas: kuo daugiau zyziame, tuo mažiau dėmesio į mus kreipiama.
Moterys linkusios labiau zyzti nei vyrai. Anot ekspertų, taip yra todėl, kad jos jaučiasi atsakingos už šeimos gerovę, namų ūkį ir kur kas jautriau nei vyrai reaguoja į ankstyvus nesutarimų ženklus. Kai moteris ko nors klausia ir negauna atsakymo, ji supranta, kad santykiuose kažkas yra ne taip. Tuo tarpu klausdamos dar ir dar kartą, reikalus jos dar labiau pablogina.
Vyrų kaltę galima įžvelgti, kad ne visada duoda savo partnerei aiškų atsakymą. Žinoma, kai vyras susierzina, jis ima nebekreipti dėmesio į jam priekaištaujančią žmoną, o nuolatinis graužimas jį priverčia jaustis mažu mamos baramu berniuku. Kai kuriais atvejais vyras neatsako, nes, paprasčiausiai, nežino ką atsakyti arba bijo, kad atsakymas gali nuvilti.
Toks zyzimas ir graužimas jau tapo vienu svarbiausiu faktoriumi porų skyrybose. Pasak Denverio Universiteto psichologijos profesoriaus Howardo Markmano, žmonės pradeda pyktis dėl to, kad jiems yra priekaištaujama, tokiu būdu nustumdami į šalį išties rimtas ir svarstytinas problemas.
Daugiau kaip 30 metų gydytojas H. Markmanas studijavo porų konfliktus ir tarpusavio bendravimą, kurį pagerinti siūlė asmeninėmis konsultacijomis bei santuokos seminarais. Pasak jo, poros, kurios išmoko susivaldyti nuo zyzimo, sumažino neigiamas emocijas ir padidino šansus būti kartu ilgiau; tuo tarpu tos poros, kurioms nepasisekė to padaryti, galiausiai išsiskyrė.
H. Markmano tyrimas, išspausdintas 2010 metų „Šeimos psichologijos“ žurnale, rodo, kad apie 20 proc. susituokusių porų per pirmuosius penkerius bendro gyvenimo metus jautėsi nelaimingos dėl minėtojo nuolatinio vienas kito graužimo. „Zyzimas, jei tik jam leidžiama santykiuose „įsišaknyti“, yra didžiausias meilės priešas“, – teigia Markmanas.
Gera žinia ta, kad poros gali išmokti liautis zyzusios. Pirmaisiais santuokos metais, ponia Pfeiffer (dabar jau 62 metų) nuolatos primindavo vyrui apie namų ruošos darbus ir tapo dar reiklesnė, pastebėjusi, kad jis ją ignoruoja. „Kai prašydavau jo kuo nors pasirūpinti, kas man atrodė labai svarbu, jis elgdavosi taip, lyg manęs negirdėtų.“
Ponas McDougallas (58 m.) sako, kad nuolatinis zyzimas privertė jį jo nebepaisyti. „Savo prašymus ji įvardydavo kaip būtinybę, kas man, anaiptol, neatrodydavo skubu ir būtina. Jei sakydavau, kad bus padaryta vėliau, vadinasi, neabejotinai tai padaryčiau.“
Ponia Pfeiffer nusprendė, kad tiesioginis zyzimas į akis nėra veiksmingas – sušvelnino metodą. Ji jam palikdavo raštelius su šypsenomis ir širdelėmis. Nors ponas McDougallas teigė, kad raštelis jo sumuštinyje jį suerzino, jis taip pat prisipažino, kad tą vakarą ėjo prie „Home Depot“ parduotuvės šypsodamasis.
Ponia Pfeiffer kartais palieka raštelius ant namų apyvokos daiktų ar prietaisų, kuriuos reikėtų pataisyti. „Tokiu būdu nedarau jam spaudimo pakartotinai primindama apie tai, ką reikia padaryti, o ir jis, regis, į raštelius sureaguoja kur kas greičiau.“
„Rašteliai leidžia pailsėti nuo akis į akį bendravimo. Skaitydamas juos negirdžiu erzinančio balso ir nematau piktos veido išraiškos ar griežtos kūno laikysenos“, – teigia ponas McDougalas.
Pirmasis žingsnis, nuo kurio reikėtų pradėti „taisyti“ santykius – tai prisipažinti, kad elgiatės ne taip, kaip derėtų, ir kad kovojate dėl vienas kito priekabiavimų.
Kalifornijoje gyvenanti Noreen Egurbide (44 m.) nuolatos primindavo vyrui išnešti šiukšles, pataisyti automobilį, paimti vaikus iš mokyklos ir t.t. „Maniau, kad tokiu būdu jam padedu“, – sako Noreen. Tačiau Jose Egurbide'as (47 m.), paprašytas atlikti kokį nors darbą, prieš jo imdamasis, palaukdavo vieną kitą valandėlę. Pora dažnai pykosi, ir ponia Egurbide dažnai atlikdavo minėtuosius darbus pati.
Prieš kelis metus pora nusprendė įsigilinti ir išspręsti šią problemą. Atlikę „Kolbe Assessment“ problemų sprendimo vertinimo testą, ponia Egurbide išsiaiškino, kad pagal savo charakterį ji atitinka strategijų planuotojos, kuri renka faktus ir organizuoja darbus iš anksto, vaidmenį, o jos vyras išsiaiškino atitinkąs teisininko vaidmenį, ir esąs „atsparus“ bet kokiems iš anksto suplanuotiems darbams. Dabar pora teigia, kad jiems kur kas lengviau vienas prie kito prisitaikyti.
Jei galvojate, kad jūsų santykius persekioja ta pati problema, žemiau pateikti patarimai padės bent iš dalies su ja susidoroti:
• Nusiraminkite ir pasikalbėkite kaip du suaugę žmonės. Supraskite, kad keistis reikės ne vienam iš jūsų, o abiems.
• Pažvelkite į susidariusią situaciją iš šalies, tai paprastai padeda suprasti, kaip jaučiasi jūsų partneris.
• Jei jūs esate tas „zyzeklis“, tvirtinimą „apmokėk sąskaitas laiku“ pakeiskite švelnesniu kreipimusi, pvz.: „aš būčiau labai dėkinga (-as), jei apmokėtum sąskaitas laiku.“
• Paaiškinkite, kodėl jūsų prašymas yra jums svarbus.
• Būkite tikri, kad prašote to, kas yra realu ir įgyvendinama.
• Neužkraukite savo partnerio naujais darbais, kol jis nebaigė pradėtojo. Paklauskite kada jis bus laisvas ir ar galės jums pagelbėti.
• Jei jūsų ko nors prašoma, duokite aiškų ir be užuolankų atsakymą, kada galėsite ir ar galėsite tai įvykdyti.
• Apsvarstykite alternatyvius sprendimus: galbūt verta pasisamdyti meistrą, kuris atliks tam tikrą darbą už jus.
