Ataskaitoje išsklaidomi nuogąstavimai, kad draudimas rūkyti sumažins barų ir restoranų pajamas – ji patvirtina, kad ekonomikai šis draudimas turi nedidelį ir neutralų, o ilgainiui net ir teigiamą poveikį. Tačiau iš ataskaitos taip pat matyti, kad kai kurios valstybės narės vis dar nėra priėmusios išsamių visuomenės sveikatos apsaugos įstatymų ar neužtikrina jų vykdymo.
Už sveikatą ir vartotojų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Tonio Borgas sakė: „Iš šiandien paskelbtos ataskaitos matyti, kad valstybės narės vis geriau užtikrina savo piliečių apsaugą nuo pasyviojo rūkymo. Vis dėlto įvairiose ES šalyse piliečių juntamas rūkymo poveikis gerokai skiriasi, ir reikės dar daug nuveikti, kad šūkis „Europa be dūmų“ taptų tikrove. Noriu paraginti visas valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad teisės aktai būtų įgyvendinami, ir pagirti šalis, kuriose griežti rūkymo draudimo įstatymai jau priimti – jų pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitos šalys.“
Antrinių tabako dūmų poveikis yra plačiai paplitusi mirtingumo, sergamumo ir negalios ES priežastis. Remiantis atsargiausiais vertinimais[1], 2002 m. dėl
tabako dūmų poveikio ES mirė daugiau kaip 70 000 suaugusiųjų – tarp jų daug nerūkančių žmonių ir darbuotojų, kurie pasyviojo rūkymo poveikį patyrė savo darbo vietoje.
PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje 176 ją pasirašiusios šalys raginamos užtikrinti veiksmingą „apsaugą nuo tabako dūmų poveikio uždarose darbo vietose, visuomeniniame transporte, uždarose viešosiose vietose ir, prireikus, kitose viešosiose vietose“. Kad šalims būtų lengviau vykdyti savo įpareigojimus, 2007 m. priimtos atitinkamos gairės.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, 2009 m. Taryba priėmė Rekomendaciją dėl aplinkos be dūmų ir paprašė valstybių narių ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio mėn. nustatyti priemones, kuriomis veiksmingai užtikrinama apsauga nuo pasyviojo rūkymo.
Kiti svarbūs ataskaitos teiginiai:
Visos valstybės narės pranešė priėmusios priemones piliečių apsaugai nuo tabako dūmų poveikio.
Įvairių šalių priemonės ir jų taikymo sritis labai skiriasi. Maždaug pusė valstybių narių nuo 2009 m. priėmė arba sugriežtino draudimo rūkyti teisės aktus. Daugelyje šalių tai padaryta jau anksčiau.
Kai kuriose valstybėse narėse susiduriama su įgyvendinimo problema. Ypač sunku įgyvendinti sudėtingus teisės aktus (t. y. teisės aktus, kuriuose numatyta daug išimčių).
Nuo 2009 m. iki 2012 m. sumažėjo faktiniai ES piliečių pasyviojo rūkymo rodikliai (pvz., baruose besilankančių piliečių pasyviojo rūkymo rodiklis sumažėjo nuo 46 % iki 28 %). Tačiau įvairiose valstybėse narėse situacija labai skirtinga.
Belgija, Ispanija ir Lenkija – tai šalys, kuriose priėmus išsamius teisės aktus pavyko labai greitai ir stipriai sumažinti pasyviojo rūkymo rodiklius.
Teigiamas draudimo rūkyti teisės aktų poveikis sveikatai pajuntamas iš karto – mažėja širdies ligų ir gerėja kvėpavimo takų sveikata.
Europoje draudimo rūkyti įstatymus labai palaiko visuomenė. 2009 m. atliktas tyrimas parodė, kad dauguma europiečių draudimui pritaria. Tai patvirtina ir nacionaliniai tyrimai – jie parodė, kad nustačius veiksmingas priemones parama išaugo.