Sudervės miestelyje prie Vilniaus jau dešimt metų akmenis kalbina Vilnojos skulptūrų parko sumanytojas Vidmantas Martikonis ir skulptoriai iš 33 pasaulio šalių. Šiuolaikinio meno muziejuje po atviru dangumi į žalius Vilnojos ežero krantus žvalgosi lietuviško granito skulptūros. Nors parkas užima 4 ha plotą, o skulptūrų ne tiek jau ir daug – tik šešios dešimtys, krante jos neišsitenka. Subridę į vandenį bent trečdalis jų puošia saulėje raibuliuojantį ežero paviršių. Pats parko įkūrėjas skulptūras vadina miegančiais granito veidais.
Vilnojos skulptūrų parkas įeina į ką tik prasidėjusio 2010 metų Didžiojo žygio po Baltijos šalis Lietuvos vietų dešimtuką. Šis žaidimas organizuojamas jau ketvirtus metus iš eilės ir sutraukia daugybę smalsuolių, norinčių pažinti savo kraštą. Žygio dalyviai iki rugsėjo mėnesio raginami aplankyti po 10 vietų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir laimėti įvairių prizų – lėktuvų bilietų, nakvynių viešbučiuose ir smulkesnių prizų. Pradėti Žygį galima ir nuo Vilniaus rajono, kur įsikūrę net du šių metų Žygio objektai – Vilnojos akmens skulptūrų parkas ir Vaškinių figūrų muziejus.
Vilnojos skulptūrų parkas gimė 2001 m., kai jį papuošė aštuonių lietuvių menininkų, dalyvavusių pirmajame simpoziume, skulptūros. Nuo to laiko simpoziumas Sudervėje tapo tarptautiniu metiniu renginiu, kuriame iki šiol padirbėjo 51 skulptorius. Kaip kūrėjai, taip ir jų kūriniai skirtingi, tačiau juos vienija bendra medžiaga – lietuviškas granitas. Kai kuriuos vienija ir akmenyje pasikartojanti veido tema – laumės, deivės, berniuko, moters.
Prie ežero pasitinka ir į kitus darbus nepanašus ežio formų fontanas, iš kurio spyglių kartais pasipila vanduo. Iš tikrųjų ši latvio Zigmundo Biolio skulptūra vadinasi “Saulėtekis" ir vaizduoja iš ežero kylančią saulę. Trykštančiuose vandens pursluose susidaro vaivorykštės, kurių prasmė – palinkėti žiūrovui geros ir prasmingos dienos. Kai kurios Vilnojos parko skulptūros yra didžiulių gabaritų, kitos – smulkesnės, sukonstruotos iš detalių. Septynių metrų ilgio drakonės, ilgakasių laumių, mergelių ir galybės išraiškingų veidų apsuptyje galima ir pernakvoti, nes prie parko veikia viešbutis ir kavinė.
Vilnojos skulptūrų parke savo darbus paliko daug lietuvių skulptorių - Algirdas Kuzma, Džiugas Jurkūnas, Arvydas Ališanka, Juozas Genevičius, Darius Bražiūnas ir kiti. Ką dar išvysite Vilnojos skulptūrų parke, galite pasižiūrėti www.stoneart.lt. Žygio dalyviams, turintiems lankstinuką (jį galite pasiimti turizmo informacijos centruose arba pačiuose Žygio objektuose) apsilankymas nieko nekainuos. Būnant Sudervėje verta užsukti ir į XIX a. pradžioje pastatytą Sudervės bažnyčią, kurią nuo Vilnojos parko skiria vos 1 km kelio.
Be Sudervės akmens skulptūrų parko Žygio dalyviams šiais metais siūloma aplankyti senamiestyje duris atvėrusį pirmą Lietuvoje Vilniaus vaškinių figūrų muziejų. Į jį praeivius kviečia priešais Aušros vartus ant laiptų turėklo parimęs vienuolis. Eidama pirmą kartą pro šalį, maniau – tikras, šiaip išėjęs iš namo pasižmonėti, pavasario saule pasimėgauti. Net jam nusišypsojau, tačiau užsisvajojęs vienuolis nesureagavo. Antrąkart jis vėl mane pasitiko toje pačioje vietoje, ir vėl – nebylus. Tada jo tylėjimą supratau - jis kalba tik išraiškingu veidu ir dramatiška poza, kaip ir kiti viduje išsirikiavę vaško kūnai.
Užėjau. Skliautuotose seno namo erdvėse į mane sužiuro dešimtys smalsių akių. Įsistebeilijo ne tik Jėzus su 12 apaštalų, Popiežius, Šrekas, Fiona, ilgaausis asilas ir Haris Poteris su visa savo palyda, bet ir kortų stalą apsupę baisoki jų bendrai – vienaakis su akimi ant kaktos, matyt, pralošęs vieną akį šalia sėdinčiam triakiui, o gal ir priešais įsitaisiusiam keturakiui. Prie kortų stalo vietos rado ir dvigalvis, kurio viena galva išdygusi ant kitos, ir žmogus-raganosis. Viena vieta palikta tuščia tam atvejui, jei atsirastų norinčių su jais sužaisti partiją.
Muziejus ankštokas, bet jame telpa ir daugiau žvaigždžių – Bredas Pitas, Fredis Merkuris, Džonai Depas ir Eltonas. Net Leonardas da Vinčis, Einšteinas, Madona, Pablas Pikasas ir magas Deividas Koperfieldas susigrūdę į rūsius dalijasi bendra erdve. Apsilankymas atsieis nepigiai – bilietas į įžymybių valdas kainuoja 16 litų. Kaip ir visuose trisdešimtyje žaidime dalyvaujančių objektų, Vaškinių figūrų muziejuje Didžiojo Žygio dalyviams taikoma nuolaida, tad su lankstinuku įeisite už 8 litus. Turint galvoje, kad už kiekvieną iš šimto muziejuje eksponuojamų vaškinių figūrų jo steigėjai sumokėjo po 50 tūkstančių litų, bilieto kaina nebeatrodo tokia jau didelė.
Viduje galima ne tik išvysti įdomius personažus, bet ir šį bei tą apie juos sužinoti. Pavyzdžiui, Fredis Merkuris po vešliais ūsais slėpė savo atsikišusius dantis, nes antroje gyvenimo pusėje išdygę krūminiai išstūmė į priekį visą viršutinį žandikaulį. Leisti juos išrauti Fredis nesiryžo, bijodamas, kad nepakenktų balsui. Kita smulkmena apie Deividą Koperfieldą – jis norėjo turėti itin siaurus klubus. Nežinia, ar siauri klubai jį taip žavėjo, ar buvo naudingi profesijai, tačiau jo pageidavimu jam buvo atlikta klubų siaurinimo operacija. Tarp savo salės bendrų siauraklubis Deividas atrodo kaip daili lėlytė.
Dalyvauti Didžiojo žygio po Baltijos šalis žaidime gali visi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, o pradėti ir baigti kelionę galima bet kuriame taške. Svarbiausia – turizmo informacijos centre arba Žygio objektuose pasiimti lankstinuką, nes jame išspausdintos žaidimo taisyklės ir informacija apie Žygio objektus ir bei nuolaidų kuponai. Visą informaciją apie šių metų Žygį rasite internete adresu www.greatbaltic.eu.
