Jei padidėja įtampa ar stresas, proporcingai didėja jautrumas aplinkos dirgikliams, kas gali sukelti peršalimą ir kitas infekcines ligas.
Tolimesni tyrimų rezultatai buvo atlikti su padidinto laipsnio gripo infekcija. Gydytojas Kohenas rinko informaciją apie skirtingo pobūdžio stresą ir išsiaiškino, kad lėtinį stresą sukeliantys faktoriai sukelia didesnį nei ūmų jautrumą peršalimo ligoms.
Tarpasmeniniai konfliktai, su darbu susijęs stresas ar nedarbas taip pat sąlygoja ne vieną infekcinę ligą. Kiti psichologiniai veiksniai taip pat ne ką mažiau svarbūs. Pavyzdžiui, asmenys nuolat bendraujantys su aukštus socialinius vaidmenis užimančiais asmenimis, dažniau patiria stresą ir padidina tikimybę susirgti, lyginant su žmonėmis iš mažiau dinamiško socialinio tinklo.
Kohenas ir jo kolegos atliko tyrimą kaip žmogaus asmenybė gali turėti įtakos peršalimams. Neilgai trukus jie priėjo išvados, kad intravertai (uždaresni ir susimąstę) suserga dažniau, tačiau tai lemia ne tik socialinio vaidmens poveikis.
Kai kurie tyrimų rezultatai stebina net pačius mokslininkus: alkoholio vartojimas dvigubai sumažina peršalimo ligų riziką. Fizinės veiklos trūkumas padvigubina peršalimo ligų riziką, o rūkymas net patrigubina. Su tuo susijęs ir miego bei vitamino C stygius.
