Ar galvos skausmas po įtemptos darbo dienos yra jums pažįstamas? O apetito pradingimas ir nemiga, kai darbe ar šeimoje sunkus laikotarpis? Ar žinojote, kad daugiau nei 40 proc. profesionalių sportininkų turi ne tik fizinių traumų, bet ir žymų imuninės sistemos nepakankamumą? Visa tai ir dar daug kitų fizinių negalavimų gali sukelti ar apsunkinti patiriamas nuolatinis ar stiprus stresas.
Stresas yra normali fiziologinė ir psichologinė organizmo reakcija. Reikėtų pabrėžti – normali adaptacinė (prisitaikymo) reakcija į išorės grėsmes. Tik todėl, kad žmoguje ši reakcija veikė patikimai, žmonija išgyveno iki XXI amžiaus. Stresas kartais iš tiesų gali išgelbėti gyvybę. Pavyzdžiui, pagyvenęs vyras, kuriam neseniai buvo atlikta širdies šuntavimo operacija ir gydytojai buvo rekomendavę nekelti svorių ir vengti fizinių krūvių, pamatė kaip krenta ir vaiką prispaudžia betoninės tvoros dalis. Pamiršęs apie savo širdies negalavimus vyras puolė padėti ir pakėlė nukritusį bloką, kad išgelbėtų vaiką. Vėliau to paties bloko jis neįstengė net pajudinti. Bloko negalėjo pakelti net keli sveiki ir ištreniruoti policijos pareigūnai. Bėgdamas nuo pavojaus žmogus sugeba peršokti kelių metrų aukščio tvorą. Tokius stebuklus mūsų organizme sukelia reakcija į stresą.
Reakciją į stresą galėtume palyginti su savotiška aliarmo sistema, kurią smegenys įjungia suvokusios grėsmę. Nespėjus net susimąstyti organizmas išskiria hormonus ir kūnas pasiruošia atsakui: greitėja širdies ritmas, plaučiai išsiplečia, į kraują išmetama gliukozė. Tai archajiška, instinktyvi „pulk“ arba „bėk“ reakcija. Kai pavojus praeina, organizmas grįžta į įprastą atsipalaidavimo būseną.
Deja, gyvename moderniame amžiuje, kur stresas mus atakuoja nuolat ir aliarmo sistema beveik neišsijungia. Mes tiek priprantame prie streso, kad jis tampa „norma“. Net nebeatsimename, koks jausmas yra būti atsipalaidavus. Aukštas streso lygis neigiamai veikia nuotaiką, darbingumą, bendravimą ir visą gyvenimo kokybę.
Todėl svarbu patiems valdyti savo būseną, sąmoningai skiriant laiko atsipalaidavimui ir nusiraminimui. Yra daugybė būdų streso mažinimui: mąstymo ir nuostatų keitimas, emocijų išreiškimas, atsipalaidavimas, organizmo stiprinimas. Svarbu pasirinkti geriausiai tinkančius būdus ir pradėti jau dabar.
Streso pasekmės žmogui
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
Raumenų ir sąnarių skausmai
Virškinimo sutrikimai
Depresija ir nerimas
Ilgalaikis nuovargis, išsekimas
Priklausomybės
Darbuotojo nebuvimas darbe dėl ligos, papildomi kaštai dėl pavadavimo
Sumažėjęs efektyvumas, inovatyvumas ir motyvacija
Mažesnis įsitraukimas į darbą ir į komandą
Padidėjusi darbuotojų kaita