Pirmojoje laidos dalyje savo žiniomis sutiko pasidalinti psichologas konsultantas, publicistas, psichologijos populiarintojas, net 35-ių knygų lietuvių ir užsienio kalbomis autorius, profesorius Gediminas Navaitis. Pasak profesoriaus, stresas yra universali ir nespecifinė organizmo reakcija į būtinybę prisitaikyti. Tai tiesiog reiškia, kad sąlygos, kurios sukėlė stresą, visiems yra skirtingos, tačiau organizmo reakcija – vienoda. Pirmiausia reikia žinoti, kad stresas susideda iš trijų fazių. Pirmoji – nerimas. Nerimo metu keičiasi raumenų tonusas, padažnėja kvėpavimo bei širdies ritmas. Jeigu šių požymių negebėtume suvaldyti, bet kokioje situacijoje galėtume stipriai nukentėti, todėl čia atsiranda antroji fazė – nerimo požymių suvaldymas. Nors organizmo veikla vis dar pakitusi, mes elgiamės normaliai, taip pat kaip iki streso. Tačiau tam reikia didelių pastangų. Jų pritrūkus pereiname į trečiąją fazę – išsekimą. Būtent šioje fazėje yra daroma žala sveikatai.
Profesorius G. Navaitis teigia, kad stresą galima išmokti valdyti. Tam tikrais atvejais šioks toks šokas organizmui netgi yra naudingas, kadangi įvairūs žmogaus pasiekimai dažnai yra priklausomi nuo streso. Tačiau negebant numalšinti streso, galima neigiamai paveikti imuninę sistemą, lengviau susirgti virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, skrandyje gali atsirasti opos. „Labai ryškus streso požymis – cholesterolio lygio didėjimas. Jeigu žinote, kad jūsų cholesterolio lygis padidėjęs, tuomet jums reikėtų pagalvoti apie savo gyvenimo stilių ar ne per daug ten streso.“ – teigia profesorius. Nevaldomas ir dideliais mastais patiriamas stresas gali sukelti net psichosomatines ligas, todėl reikėtų kuo anksčiau pradėti mokytis valdyti stresą.
Antrojoje laidos dalyje nagrinėsime itin naują būdą kovoje su žarnyno ligomis. Turbūt daugelis nustebtumėte sužinoję, kad žmogaus išmatos gali būti naudingos medicinoje. Žmogaus žarnyno bakterijos sudaro apie 60% žmogaus išmatų masės. Specialiai laboratorijoje paruošus išmatas yra gaunamas transplantacijai tinkamas mikrobiotos ekstraktas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas, hepatologijos sektoriaus vadovas, LMA Akademikas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas teigia, kad žarnyno mikrobiotą galima vadinti atskiru organu, kadangi ten bakterijų kiekis yra apie dešimt kartų didesnis negu visų žmogaus organizmo ląstelių kiekis. Mikrobiota atlieka daug funkcijų – padeda įsisavinti kai kurias reikalingas medžiagas, prisideda gaminant vitaminus. Jei taip nutinka, kad žmogaus organizme pakinta bakterijų kiekis ar įvairovė, gali išsivystyti autoimuninės ligos bei žarnyno uždegimai.
Šiuo metu, jau nuo 2015 metų yra taikomas gydymas – mikrobiotos transplantacija. Donoru galime būti bet kuris sveikas žmogus. Transplantacija yra atliekama ligoniams, kurie serga bakterijos sukeltu sunkiu žarnyno uždegimu, pasireiškiančiu viduriavimu bei karščiavimu. Bakterija, sukelianti žarnyno uždegimą, sveiko suaugusio žmogaus žarnyno mikrofloroje gali
sudaryti nuo vienos šimtosios iki vienos tūkstantosios procento visų bakterijų, tačiau ilgai vartojant antibiotikus, šių bakterijų skaičius gali padidėti iki 40% ir sukelti uždegimą. Taip pat infekcija galima ir užsikrėsti per nešvarias rankas, oraliniu-fekaliniu keliu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas teigia, jog mikrobiotos transplantacija yra visiškai efektyvus gydymo metodas, na o ypač sunkiais atvejais gali išgelbėti net žmogaus gyvybę. „Žmonės pas mus atkeliauja iš visos Lietuvos, tam kad gautų reikiamą pagalbą. Džiaugiamės šiuo metodu gydytų pacientų rezultatais. Šita mūsų veikla neliko nepastebėta tarptautiniu mastu. Praeitais metais vykusiame pasauliniame ekspertų sutarime, kuris buvo rengiamas Romoje, mes taip pat dalyvavome. Šiuo metu toliau dirbame ir tobuliname šį metodą ir pačia procedūrą.“ Pasak profesoriaus tai taip pat yra ir labai perspektyvi tyrimų sritis, nes kol kas metodas yra taikomas tik sunkiojo žarnyno uždegimo gydymui.
Rubrikoje „Vaistininkas pataria“ prisiminsime ligą, su kuria susiduriame itin dažnai, o ypač rudenį – sloga. Kai kuriems sloga yra šaltojo metų laiko palydovė. Nors daugumai tai ir neatrodo liga, užgulusi ar varvanti nosis gali gerokai apsunkinti gyvenimą. „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė Jovita Juodsnukytė pataria pastebėjus pirmuosius slogos požymius, iš karto imtis gydymo, kadangi net paprasta sloga gali komplikuotis į rimtas ligas ir uždegimus. Tinkamai gydoma sloga gali praeiti ir greičiau nei per septynias dienas. Siekiant greito sveikimo, pirmiausia reikia rūpintis nosies higiena. O norint slogos iš viso išvengti, patariama visuomet rinktis drabužius pagal orą – kad nesušaltume ir nesukaistume. Sloguodami neikite į darbą ir venkite kontakto su kitais sloguojančiais asmeninimis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro profesorius Saulius Čaplinskas rubrikoje „Naudingi patarimai“ primins apie klastingas ligas, kuriomis susirgti galime kiekvienas. Po pasivaikščiojimų parkuose ar miškuose, gerai apsižiūrėkite ne tik save, bet ir savo gyvūnėlius – ligas nešiojančios erkės gali atsirasti net ir mūsų namų aplinkoje. Dvi pagrindinės ligos, kurias sukelia erkės – Laimo liga bei erkinis encefalitas. Nuo jų apsisaugoti galima nespecifinėmis priemonėmis – apsirengiant drabužius, per kuriuos erkei būtų sunkiau pasiekti odą, reguliariai pjaunant veją savo kieme, taip pat naudojant repelentus. Nuo erkinio encefalito taip pat galima skiepytis. Deja, skiepai šiuo metu Lietuvoje nėra prieinami nemokamai, tačiau profesorius pataria būtinai pasiskiepyti, ypač tiems, kurie praleidžia nemažai laiko gamtoje.
Daugiau informacijos apie tai jau šį sekmadienį laidoje Sveikata.lt 9 val. ryte per TV3!