1. Jei patelė bus sterilizuota po pirmos vados, ji bus sveikesnė ateityje. Dažnai manoma, kad būtina leisti katei ar kalei atsivesti vieną vadą, jog būtų galimą ją sterilizuoti. Tokio mito priežastys įvairios – vieni mano, kad patelė atsivedusi vieną vadą bus geresnio charakterio, kiti mano, jog tokia įvykių seka turi teigiamos įtakos augintinės sveikatai ateityje. Tačiau, laimei - tai nėra tiesa. Sterilizavus pateles dar iki pirmos rujos – didžiausia tikimybė išvengti įvairių sveikatos problemų ateityje – netikro nėštumo, pieno liaukų navikų ir kt. Taip pat lengviau nuspėti charakterio ir kūno svorio pasikeitimus augintinei augant bei nereikia sukti galvos, kur padėti pirmos vados mažylius. Taigi, geriausias laikas sterilizacijai - iki pirmos rujos arba po pirmo rujojimo.
2. Operacija labai sunki ir skausminga, gyvūnai po jos sunkiai atsigauna. Kastracijos ir sterilizacijos – vienos dažniausių operacijų, atliekamų veterinarijos klinikose, tad dauguma veterinarijos gydytojų jas atlieka kone kasdien ir yra puikiai įgudę atlikti šias procedūras. Pati operacija yra nesudėtinga, jos metu pašalinamos sėklidės patinams arba gimda bei kiaušidės patelėms. Priklausomai nuo gyvūno rūšies ir lyties operacija trunka nuo 10 minučių (katinui) iki 2 valandų (kalytei). Operacijos metu ir po jos, naudojami stiprūs nuskausminamieji, tad gyvūnas nejaučia jokio skausmo iki 1-2 parų po operacijos. Dažniausiai vėlesnėm dienom nuskausminamieji nėra skiriami, kad gyvūnas vis dar jausdmas nedidelį, šešėlinį skausmą labiau pasaugotų save ir apribodamas savo judėjimą nepersitemptų.
3. Mano gyvūno charakteris pasikeis, patinas praras „vyriškumą“. Gyvūnų charakterio, skirtingai nei žmonių, lytiškumas taip stipriai neveikia, nes nėra daugybės socialinių veiksnių. Tam tikrus elgsenos aspektus kastracija ar sterilizacija gali veikti, bet tai daugiau teigiami dalykai – katinai nebežymi teritorijos, šunys „nejoja“ ant daiktų, baldų ar žmonių, tiek šunys tiek katės rečiau pabėga iš namų, yra lengviau dresuojami, auklėjami. Dalis šunų, ypatingai patinų, savininkų baiminasi, jog šuo nebebus agresyvus - tai svarbu, jei šuo saugo teritoriją. Šuns agresyvumas, sargumas po kastracijos nesumažės, jei gyvūnas tinkamai dresuotas, mokytas.
4. Kastruoti/sterilizuoti gyvūnai nutunka. Tai tiesa, kad po sterilizacijos ar kastracijos gyvūnai gali tapti mažiau judrūs ir turėti didesnį apetitą, taip pat dėl mažesnio judrumo gali sulėtėti medžiagų apykaita. Pirmas svarbus dalykas – šie procesai yra individuali gyvūno reakcija į įvykusius pasikeitimus ir gali visai nepasireikšti. Antras svarbus momentas yra tinkama mityba po sterilizacijos ar kastracijos. Atsižvelgus į galimus judėjimo ir apetito pasikeitimus reikėtų atitinkamai sumažinti gyvūno ėdesio normas arba įsigyti specialaus, mažiau kaloringo pašaro sterilizuotiems ar kastruotiems gyvūnams. Dažniausiai šiuose pašaruose būna didesnis kiekis skaidulų, kurios išbrinkusios žarnyne suteikia sotumo jausmą, tad šeriamas tokiu pašaru, augintinis bus sotus ir nepriaugs svorio.
5. Operacija labai brangi. Kadangi tai rutininė procedūra veterinarijos klinikose, o taip pat pati efektyviausia priemonė gyvūnų dauginimosi kontrolei, siekiama, kad ji būtų prieinama visiems gyvūnų laikytojams. Neretai vykdomos įvairios akcijos, kurių metu galima atlikti operacijas už itin mažą kainą – visada mažas sterilizacijų ir kastracijų kainas siūlo DR Leo veterinarijos klinika, sekite naujienas ir sužinokite apie vykdomas akcijas pirmieji! Taip pat dauguma klinikų aktyviai įsitraukia į PSP programos (pagauk-sterilizuok-paleisk) vykdymą ir taiko ypatingas kainas savo klientams, kurie nori nebrangiai sterilizuoti ar kastruoti aplinkoje gyvenančias laukines kates. DR Leo veterinarijos klinika laukinių kačių sterilizacijoms ir kastracijoms visada taikoma -50% nuolaida. Tokios sterilizacijos/kastracijos metu gyvūnas žymimas ausies galiuko pakirpimu, kad nebūtų pagautas dar kartą dėl tos pačios priežasties ir kad būtų žinoma, jog jis sterilus.
6. Nereikia kastruoti/sterilizuoti gyvūno, jei jis visada būna namuose. Net jei šeimininkams aktualu tik palikuonių nebuvimas, vis tiek rekomenduojame sterilizuoti ar kastruoti augintinius. Procedūra yra nesudėtinga ir greita, gyvūnai po jos atsigauna praktiškai per parą.
Ko bus išvengta sterilizavus katę/kalę? Išvengsite rujos – per rują sumažėja apetitas, tad augintinė gali prarasti svorio, kačių šeimininkai galės ramiau miegoti, nes nebeteks klausytis rujojančios katės miaukimo ir kęsti pakitusio elgesio, o kalyčių šeimininkų nebevargins rujos metu pastebimas kraujavimas iš makšties. Kalytės tampa lengviau dresuojamos, paklusnesnės, tiek katėms tiek kalėms žymiai sumažėja tikimybė, kad pasireikš netikras nėštumas, mažesnė tikimybė, kad augintinė pabėgs iš namų. Kalbant apie sveikatos problemas ateityje - 90% sumažėja tikimybė, kad augintinė susidurs su šiomis sveikatos problemomis – kiaušidžių navikai, pieno liaukų navikai, pūlinis gimdos uždegimas, komplikuotas nėštumas.
Ko bus išvengta kastravus katiną/šunį? Išvengsite teritorijos žymėjimo, kas aktualu katinams, ir „jojimo“ ant daiktų ar žmonių, kas dažniau pasireiškia šunims. Šunys ir katinai elgsis adekvačiau, mažesnė tikimybė, jog užuodę rujojančias pateles pabėgs. Su testosterono gamyba būna susiję ir daugybė elgesio problemų (nekastruoti šunys sunkiau dresuojami) bei dalis sveikatos problemų (prostatos problemos, navikai). Iškastravę šunį ar katiną išvengsite sėklidžių navikų, prostatos problemų, paraanalinių liaukų fistulių.
