Vis dėlto peršalimo ligomis sergančiųjų – sočiai. Kaip elgtis, kad išvengtume šių nemalonių simptomų?
Kol kas nėra
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento Kėdainių skyriaus specialistai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kėdainių rajone nuosekliai didėja.
43-iąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 23–29 d.) bendras rajono sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 54,62 atv./10 tūkst. gyventojų. Gripo atvejų neužregistruota, tačiau išaugo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Per savaitę užregistruoti 258 jų atvejai.
Daugiau nei pusę sergančiųjų (77, 13 proc.) sudaro vaikai 0–17 m.
Švara ir asmens higiena
Pirmiausias patarimas, kurį girdime – norite neapsikrėsti gripu? Neikite į žmonių susibūrimo vietas, daugiau dėmesio skirkite asmens higienai, vėdinkite patalpas. Žinoma, dirbant gausiame kolektyve pirmosios sąlygos gali ir nepavykti įgyvendinti, todėl ypač svarbu paisyti kitų patarimų.
„Kadangi gripo virusai ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys sukėlėjai plinta su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, kalbant ir į organizmą patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę, tai įstaigose labai svarbus geras patalpų mikroklimatas ir asmens higiena.
Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Lietuvos higienos normoje yra nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų – ne daugiau kaip 3 laipsniai, santykinė oro drėgmė – 35–60 procentų, oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s.
Visgi negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t. y. atidarius langus nors 10 min., kai patalpose nėra žmonių. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.
Geriausia priemonė darbuotojams, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Tad visose įstaigose ir organizacijose turi būti sudarytos sąlygos gerai rankų higienai“, – komentavo Onutė Šulcienė, Kėdainių skyriaus vedėja.
Svarbiausia – pajutus peršalimo simptomus ir sergant nevaidinti didvyrio ir neiti į darbą. Tiek darbdaviai, tiek kiti kolegos tikrai neapsidžiaugs, jeigu atėjęs į darbą sirgdamas apkrėsite kitus, ir galiausiai išeidamas priverstinių ligos atostogų kartu iššluosite ir pusę darbovietės.
„Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Todėl patariama į kolektyvus nepriimti sergančiųjų, o rekomenduoti jiems kreiptis į medikus“, – pabrėžė O. Šulcienė.
Mokyklose – reguliarios patikros
Tėveliams šaltasis sezonas – tikrų tikriausias galvos skausmas, mat darželiuose ir mokyklose susirgimų atvejai būna išties dažni.
„Vaikų mokymo įstaigose kasmet gripo sezono metu rekomenduojama kiekvieną pirmadienį surinkti ir įvertinti informaciją apie neatvykusių ir sergančių vaikų skaičių. Informuoti mokinių tėvus, kad vaikui susirgus gripu ar ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, jie apie tai praneštų klasės auklėtojui, o po ligos mokinius priimti derėtų tik su gydytojo pažyma.
Sparčiai didėjant neatvykusių į įstaigą mokinių skaičiui, mokyklos bendruomenei rekomenduojama apsvarstyti galimybę dėl vaikų ugdymo įstaigos laikino veiklos nutraukimo. Ugdymo procesą tokiu atveju rekomenduojama nutraukti ne trumpiau nei dviem savaitėms.
Rekomenduojama vėdinti patalpas (prieš pamokas, per pertraukas, po pamokų), drėgnuoju būdu valyti grindis ir kitus paviršius bei dažnai liečiamus daiktus, tokius kaip durų rankenos, laiptų turėklai, vandens čiaupai ir kt.
Atkreipiame dėmesį, kad mikroklimato parametrai ikimokyklinio ugdymo patalpose yra reglamentuojami Lietuvos higienos normoje, kurioje nurodyta, kad vaikų grupės priėmimo-nusirengimo, žaidimų patalpos/erdvės, sveikatos kabinete oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 20–23 laipsniai šilumos (vaikų grupių, kuriose ugdomi judesio ir padėties sutrikimų turintys vaikai ir vaikai iki 1 metų amžiaus, žaidimų patalpose / erdvėse šaltuoju metų laiku temperatūra turi būti 21–23 laipsniai šilumos).
Paslaugų vartotojams įtarus, kad ugdymo įstaigose yra netinkami mikroklimato parametrai rekomenduojame kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą“, – komentavo O. Šulcienė.
Vis dėlto kol kas patikimiausias būdas apsisaugoti nuo gripo išlieka skiepai.
Šaltasis sezonas – be peršalimo. Kaip?
Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus bei apavą. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.
Asmens higiena. Žmogus turėtų dažnai plauti rankas – grįžęs namo, atėjęs į darbą, ypač jei važiavo visuomeniniu transportu. Jei tenka kur nors liesti turėklus ar kitus daiktus viešoje vietoje, nereikėtų rankomis čiupinėti nosies ir burnos.
Kontakto su sergančiaisiais vengimas. Visiems kolektyvų nariams patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Svarbu nepamiršti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo ir žinoti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra ne mažiau kaip 1 m.
Sergant neiti į kolektyvą. Pajutus peršalimo simptomus rekomenduojama likti namuose, ne tik dėl to, kad taip greičiau pasveikstama, bet ir dėl kartu dirbančių ar besimokančių asmenų gerovės.
Eglė KUKTIENĖ
