Apie galimą pomirtinį gyvenimą ir tai, kas nutinka, kai mirštame, žinoma nedaug. Užtat galima sužinoti, kas nutinka mūsų kūnams.
Pirminiai procesai
Visų pirma, sustoja širdis ir kraujas susikaupia kūne. Kai širdis nustoja plakti, tuomet gydytojai oficialiai paskelbia žmogų mirusiu. Jei mirtis ištinka gulint ligoninėje, tuomet būna patvirtintas laikas, kada sustojo širdis.
Po šio momento pradeda mirti likusi kūno dalis. Taip yra, nes kraujas kaupiasi arterijose ir venose, dėl ko nebėra pumpuojamas po kūną.
Tuomet kūnas pradeda keisti spalvą, nes visi organai nustoja veikti. Dėl grativacijos kraujas, kuris pradeda nusėsti, lieka apatinėje kūno dalyje, todėl susidaro dviejų atspalvių efektas. Dėl to kūnas vietomis atrodo šiek tiek sumuštas, labai šviesus, be kraujo.
„Mirties šaltis“
Portalas thesun.co.uk rašo, kad tuo metu kūnas pradeda atvėsti – šis procesas vadinamas „algor mortis“. Standartinė kūno temperatūra turėtų būti apie 37 laipsnius, tačiau po mirties ji kas valandą nukrenta maždaug 0,8 laipsnio.
Po vadinamojo „mirties šalčio“ prasideda „rigor mortis“ ir kūnas tampa labai sustingęs. Taip atsitinka dėl to, nes smarkiai sumažėja adenozintrifosfato. Tai junginio, kuris iš esmės palaiko ląstelių aktyvumą, kiekis.
Praėjus kelioms valandoms po mirties, pirmiausia, pradeda kietėti akių vokai ir kaklo raumenys. Tačiau, nepaisant to, kad žmogus yra miręs, praėjus kelioms valandoms po mirties, jo kūno dalys gali trūkčioti arba judėti.
Taip yra todėl, kad raumenys pradeda mirti ir audiniai susitraukia. Jei taip atsitinka keliems artimiems raumenims vienu metu, tai galia atrodyti kaip judesys.
Dažnai žmonės pastebi, kad jų miręs artimasis po mirties atrodė ramus. Taip gali būti dėl to, kad veidas atsipalaiduoja ir išsilygina – nustojus veikti raumenims, išnyksta raukšlės.
Leidžiami garsai
Keičiantis organams ir išsijungiant sistemai, kūnas taip pat gali skleisti keistus garsus. Toliau, vykstant procesui, iš tiesų primenama, kad galiausiai visi esame tik gyvūnai, o žarnynas ištuštėja.
Nepaisant to, kad didžioji kūno dalis sustingsta dėl „rigor mortis“, po mirties sfinkteris atsipalaiduoja. Paprastai jis būna uždarytas, išskyrus pasirinktus momentus tualete, kuriuos kontroliuoja smegenys. Bet dabar, kai smegenys mirusios, kontrolės nebelieka. Tai reiškia, kad jis atsidaro ir visos žarnyne buvusios atliekos gali laisvai pasišalinti.
Nors žarnyno atsivėrimas, vienu ar kitu atveju, nesukeltų malonaus kvapo, po mirties kūnas taip pat pradeda skleisti tam tikrą kvapą. Taip yra dėl mirštančių ląstelių, kurios išskiria fermentus ir pritraukia bakterijas be grybelius, nes kūnas pradeda irti.
Morgo darbuotojai naujienų portalui tv3.lt anksčiau daugiau papasakojo apie tai, kas nutinka mirusiųjų kūnams.
