Atėjus vasaros atostogų sezonui daugelis nekantriai laukia kelionių į užsienį, kad galėtų aplankyti egzotiškas pasaulio vietas ar pasimėgauti saule.
Tačiau bet kokios atostogos, kai tenka skristi lėktuvu, kartais gali būti sudėtingesnės, nei tikėtasi, nes skrydžiai dažnai turi netikėtą poveikį jūsų sveikatai, rašo express.co.uk.
Iš tiesų lėktuvai žmonėms nėra natūrali transporto priemonė. Mes neturime sparnų, tačiau išradėjai suteikė galimybę keliauti oro transporto priemone didesniu nei 800 kilometrų per valandą greičiu.
Skrydžių poveikis sveikatai
Turbūt nenuostabu, kad toks kelionės būdas daro gana keistą poveikį žmogaus organizmui. Taigi, kas tiksliai nutinka mūsų kūnui, kai keliaujame lėktuvu?
Žurnale „Thorax“ paskelbtame tyrime atskleista, kad kreiseriniame aukštyje lėktuvo salone slėgis iš tikrųjų sumažina keleivių kraujospūdį ir padidina širdies susitraukimų dažnį – net ir jauniems ir sveikiems keleiviams.
Tačiau dar svarbiau tai, kad šie biologiniai pokyčiai dar labiau sustiprėja skrydžio metu vartojant alkoholį, todėl tyrėjai patarė keleiviams vengti arba apriboti alkoholinių gėrimų vartojimą.
Anglia Ruskin universiteto vyresnysis dėstytojas ir skubios medicinos konsultantas Stephenas Hughesas paaiškino, kad skrydžio metu žmogaus organizmas patiria keletą fizinių ir psichologinių pokyčių.
Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad žmonės iš prigimties nebuvo sukurti keliauti 11 kilometrų aukštyje – maždaug tokiame aukštyje skrenda komerciniai lėktuvai.
Jei nebūtų standartinio slėgio, prie kurio įpratęs mūsų kūnas, tokiame aukštyje deguonies kiekis greitai sumažėtų, todėl greitai prarastume sąmonę. Kad taip neatsitiktų, lėktuvuose palaikomas maždaug 1800-2500 metrų aukščio slėgis, t. y. panašiai, kaip užkopus į pusę Monblano kalno.
Negana to, kad sumažėja kraujospūdis ir padažnėja širdies ritmas, dar atsiranda ir keletas kitų pokyčių, kuriuos greičiausiai esate patyrę, pavyzdžiui, lėktuvui kylant dėl slėgio pokyčių „užgula ausis“, dėl pakitusios drėgmės išsausėja akys ir net atsiranda pilvo pūtimas ar dujų kaupimosi skrandyje pojūtis.
Tolimųjų skrydžių keleiviai taip pat gali patirti giliųjų venų trombozę (GVT) – kraujo krešulį giliosiose venose, nes moksliškai įrodyta, kad ilgesnis sėdėjimas nejudant didina šios ligos riziką.
Dėl dehidratacijos ir mažesnės oro drėgmės taip pat gali pakisti oda – daugeliui keliautojų po skrydžio oda tampa sausesnė.
Nereikėtų pamiršti ir poveikio psichikos sveikatai, nes nerimaujantiems keleiviams gali padidėti streso hormonų kiekis – tai gali sukelti hiperventiliaciją, padažnėjusį širdies ritmą, o tai gali pablogina bet kokias esamas širdies ligas.
Nors skrydžių metu gali pasitaikyti skubios medicininės pagalbos atvejų, jie sudaro nedidelę dalį, lyginant su milijonais kasmet keliaujančių žmonių.
Kaip užtikrinti savo saugumą skrydžio metu?
Nepaisant bauginančio galimo skrydžio poveikio mūsų kūnui, yra keletas paprastų priemonių, kaip padidinti savo saugumą ir komfortą lėktuve.
Vienas iš paprasčiausių būdų – išvengti dehidratacijos geriant daug vandens skrydžio metu.
Nors dažnai lankytis mažame lėktuvo tualete nėra labai patogu, tačiau jūsų organizmas padėkos už tai. Vandens gurkšnojimas ne tik padeda išlaikyti odos drėgmę, bet ir kovoja su šalutiniais poveikiais, tokiais kaip galvos skausmas ar pykinimas, ir padeda palaikyti kraujospūdį. Jis netgi gali sumažinti pilvo pūtimą ir žarnyno problemas.
Kita saugos priemonė lėktuve – rankų higiena. Antibakterinėmis servetėlėmis nuvalykite porankius ir atlenkiamą stalelį. Lėktuvuose paprastai būna sausiau dėl mažesnės drėgmės, todėl juose lengviau užsikrėsti peršalimo ligomis ar virusais, o gera rankų higiena gali sumažinti šią riziką.
Norint išvengti baimę keliančio ausų „užgulimo“ kylant ir leidžiantis, padės paprasta gudrybė – ką nors kramtykite ar gurkšnokite. Rijimas padeda ausyse išlyginti slėgį, nes atsiveria Eustachijaus vamzdis ir į jį patenka nedidelis oro kiekis.
Kitas svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti, ypač ilgų skrydžių metu, yra judėjimas. Nepaisant to, kad standartinėse lėktuvų saugos gairėse keleiviams dažnai patariama sėdėti savo vietose (ypač kai įjungtas saugos diržo ženklas), atsistoję ištieskite kojas praėjime arba atlikite paprastus jogos pratimus – taip palaikys kraujotaką galūnėse ir sumažins kraujo krešulių susidarymo riziką.
Norėdami sustiprinti šį poveikį, keliautojams patartina mūvėti kompresines kojines, kurios papildomai apsaugo nuo giliųjų venų trombozės.
Dar vienas svarbus veiksnys – gerai maitintis, nes maistas nuramina virškinimo sistemą ir palaiko kraujyje pastovų cukraus kiekį. Nors skrydžio metu galima įsigyti įvairių patiekalų, ne kiekvienos oro linijų bendrovės virtuvė patiks visiems, todėl tokiais atvejais sveikas užkandis gali būti naudingesnis.
Dažnai rekomenduojama valgyti bananus dėl didelės magnio ir kalio koncentracijos. Jie taip pat lengvai virškinami ir švelnūs skrandžiui.
Jei turite kokių nors sveikatos problemų, visada prieš kelionę verta pasitarti su gydytoju.
