Dainius Kinderis
Kai pirmą kartą pasitaikė proga keliauti į Šri Lanką, prieš išvykimą šią šalį mačiau kaip labai laukinę ir egzotišką. Alyvos į keliautojo ugnį papylė žinia apie gyvačių šalyje koncentraciją (daugiausia santykinai gyventojui tenkančių gyvačių) bei vaizdai, su griuvėsiuose karaliaujančiomis akiplėšomis beždžionėmis ir trimituojančiais drambliais.
Nusileidus Kolombo oro uoste įsilieju į margą minią iš viso pasaulio, paspalvintą oranžiniais vienuolių apsiaustais. Vienuolis stovi priešais mane, kalba mobiliuoju telefonu, suprantu, kad stereotipai tam ir sukurti, kad juos laužyti. O toliau – Šri Lanka, ta mano mintyse užauginta egzotiškoji ir laukinė džiunglių, dramblių ir gyvačių žemė! Iškart užbėgsiu už akių – dramblių mačiau ir labai daug, beždžionių džiunglėse taip pat, o štai gyvačių skaičius mane nuvylė – per tris kartus Šri Lankoje nesutikau nė vienos laukinės gyvatės. Sakoma, kad dauguma jų slepiasi bambukynuose ir tą žino visi vietiniai vaikai, kurie prie bambukų nelenda.
Salsvas kvapas, drėgnas oras ir mano dar apsunkusi galva – puiki kombinacija naujam ir daug žadančiam rytui buvusiame Ceilone. Pirmosios kelionės į Šri Lanką metu turėjau tikslą suprasti kas yra Šri Lanka ir šri lankietis ir kodėl ši, tokia maža šalis yra taip giriama visame pasaulyje. Kalbėti apie įdomiausias vietas ir keisčiausius nutikimus galima daug ir ilgai, paminėsiu pačius įdomiausius, dėl ko man Šri Lanka yra viena iš tų vietų, kur norisi sugrįžti ne vieną ir du kartus.
Taigi, apie kelias vietas, dėl kurių Šri Lanką galima vadinti turizmo meka Azijoje.
Sigirija. Jeigu prieš kelionę į Šri Lanką vartote kelionių vadovus, ši vieta puikuosis pirmuosiuose puslapiuose. Taip, ji turistinė, ir daug ką dėl to gali atbaidyti, taip, brangi, leidimas kainuoja virš 30 dolerių (vietiniams kainuoja kelis dolerius) ir kai kuriems neįperkama, tačiau Sigirijos uola su savo charizma, istorija ir galimybe save išbandyti (norint užlipti reikia ir paprakaituoti ir aukščio baimę turintiems per save perlipti). Uola atrodo nedidelė, bet kai pradedi kopti – statūs laiptai, vingiuoti koridoriai, prie uolos prikaltos metalinės konstrukcijos – žygis tikrai ne kaip pasivaikščiojimas parke. Sigirijos uolą supa dirbtiniai buvę fontanai, vonios ir kanalai, kuriose ankščiau pliuškenosi vietinės tvirtovės gyventojai, o dabar išsimaudo nebent vandens nebijančios iguanos.
Užlipus ant uolos atsiveria įspūdingi vaizdai kiek tik akys užmato į Sigirijos kaimą ir jį prarijusias džiungles. Uolos profilį ankščiau puošė milžiniška liūto galva, bet jai nuriedėjus liko tik nasrai. Beje, žodis Sigirija ir reiškia – liūto uola. Nors Sigirija – tikrai mažas Šri Lankos kaimelis, čia netrūksta nakvynės vietų, tiek prabangių viešbučių, tiek labai pigių svečių namų, kuriuose iki soties galėsite bendrauti su šeimininkais.
Anuradhapura. Istorijos fanatams ši vieta – tikras brangakmenis. Pats miestelis dabar gana dulkėtas ir provincialus, tačiau keli kilometria nuo jo plyti viena svarbiausių Šri Lankos istorijoje vietų – pirmosios karalystės griuvėsių miestelis su kilometrais ištįsusiu religinių pastatų kompleksu. Baltos ir apvalios dagobos švyti, aplink basakojai vaikšto ir meldžiasi vietiniai žmonės, uždegdami žvakutes, pamaitindami ryžiais vietines žvaigždes – pilkuosius langūrus. Geriausias sprendimas čia – išsinuomoti dviratį, kurį galite gauti daugumoje viešbučių ir važinėti po didžiulę teritoriją neskubant ir atrandant savo įdomiausius taškus. Čia jautiesi pakylėtai. Ir dėl bendros atmosferos, ir jausdamas, kad esi puikia energija persismelkusioje vietoje. Vienoje iš dagobų, aplink kurią visada buriasi daugiausia lankytojų, sakoma, kad yra laikomi Budos pelenai, bet įdomiausiu objektu čia buvo ir bus seniausiu laikomas pasaulio medis, po kuriuo nušvito Buda. Tiesa, medelis savo dydžiu įspūdžio nepadaro, įspūdis lieka nebent matant šimtus piligrimų, vienuolių ir paprastų vietinių, ateinančių čia pasisemti tyros energijos.
Pinavela. Tai vieta tarp Kolombo ir Kendžio, puikiai tinkama sustojimui išgerti kokoso pieno arba pietums viename iš pakelės užeigėlių, bet eilės autobusų ir autorikšų čia visada rikiuojasi prie drambliuku prieglaudos. Pasak keliones po Šri Lanką planuojančių vietinių ekspertų, tai geriausia vieta keliaujant su vaikais. Dideli drambliai, kurie buvo žalojami ir išnaudojami, maži drambliukai, kurie buvo atskirti nuo savo mamų, visi čia ir iš arčiau jų Šri Lankoje nepamatysi. Kaip drambliai maitinasi, kaip prausiasi, kaip žaidžia ir bendrauja su mahutais, kurie juos augina ir prižiūri. Nesvarbu, ar merkia lietus ir kaitriai šviečia saulė, šioje vietoje visada šypsositės ir paliksite (o palikti bus sunku), pasikrovę geriausios energijos.
