Tarptautinės darbo organizacijos vyriausiasis negalios specialistas Stefanas Trömelis (Šveicarija) atkreipė dėmesį, kad negalią turintys žmonės visame pasaulyje ieškodami darbo susiduria su daug didesnėmis kliūtimis nei kiti. Ypač didelis šios grupės moterų nedarbas. Be to, daug negalią turinčių jaunuolių jau ankstyvame amžiuje iškrenta iš švietimo sistemos, tad patiria didesnį skurdą ir socialinę atskirtį. S. Trömelio teigimu, šias problemas gali padėti spręsti technologijos – dirbtinis intelektas, mobiliosios programos gali suteikti daug galimybių, jei jos sukurtos taip, kad būtų prieinamos visiems.
Tarptautinės darbo organizacijos atstovo teigimu, šie metai ypatingi – įmonėse diegiama vis daugiau technologijų, kuriami nauji nuotolinio darbo įrankiai. Tai gali būti proveržis, atveriantis daugiau galimybių negalią turintiems žmonėms. „Įmonės suprato, kad tų įgūdžių, kuriuos turime dabar, rytoj nebeužteks. Turime nuolat mokytis, tobulėti ir siekti, kad technologijos būtų kuo prieinamesnės visiems“, – sakė S. Trömelis.
Beje, Šiaurės šalių gerovės centras, rengdamas internetinį seminarą, parodė pavyzdį – jis buvo titruojamas realiu laiku, taip pat buvo galima pasirinkti subtitrų dydį.
2006 m.
2008 m.
2010 m.
Trūksta informacijos
Karlsrūhės (Vokietija) technologijų instituto atstovė dr. Maria João Maia pristatė tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, su kokiomis kliūtimis dažniausiai susiduria negalią turintys žmonės. Tyrimas parodė, kad didžiausi iššūkiai kyla turintiems klausos negalią – daugiau nei 90 proc. jų susidūrė su sunkumais bendraudami. Daug iššūkių turi įveikti ir turintieji autizmo spektro sutrikimą – daugiau nei 60 proc. jų sunku bendrauti, palaikyti socialinius ryšius. Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė susiduriantys su nepalankiu aplinkinių požiūriu. Didžioji dalis regos negalią turinčiųjų taip pat patiria sunkumų bendraudami, vykdami iš vienos vietos kitą.
Dr. M. João Maia atkreipė dėmesį, kad labai trūksta informacijos apie technologijas, galinčias šias problemas padėti spręsti. Jos trūksta ne tik darbdaviams, bet ir patiems vartotojams. Dėl to būtina ne tik plėtoti technologijas, bet ir daug dėmesio skirti mokymams, kaip jas pritaikyti.
Pagalbinės priemonės
Kokios priemonės galėtų padėti negalią turintiems žmonėms geriau prisitaikyti visuomenėje ir darbo rinkoje? Kai kurios priemonės yra labai paprastos ir gerai žinomos – akiniai, ramentai, klausos aparatai, tačiau daugėja ir aukštųjų technologijų, padedančių užmegzti smegenų ryšį su kompiuteriu, konstruojančių virtualiąją realybę ir pan.
Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia įvairių pagalbinių priemonių sukurta regos sutrikimų turintiems žmonėms. Daugelis šių priemonių sukurtos taip, kad informacija būtų gaunama liečiant ar klausantis: kuriamos Brailio rašto programėlės, išmaniosios lazdelės, liečiamieji kompiuteriniai įtaisai. Taip pat labai svarbios įvairios navigacijos priemonės, taktiliniai paviršiai. Vis labiau pritaikomos ir kitos priemonės – televizoriai, kompiuteriai, išmanieji telefonai. Galima didinti vaizdą ekrane, raštišką informaciją paverti į garsinę ar liečiamą.
Įvairūs prietaisai padeda planuoti laiką, ruošti maistą, kontroliuoti aplinką ir namų apyvokos prietaisus, skaičiuoti pinigus ir pan. Taip pat kuriamos bioninės akys, kurios ateityje galbūt galės pakeisti optinę sistemą. Pakeistos realybės prietaisai gali didinti nuotraukas, filtruoti spalvas, atpažinti objektus ir veidus iš garso. Taip pat atsiranda ekranų, perteikiančius paveikslėlius 3D forma.
Klausos negalią turintieji naudoja priemones, kurios pakeičia garsą (garsina ar paverčia į geriau girdimą), kai kurios priemonės garsą perduoda kitais būdais – per šviesą, vibraciją, taip pat tobulinami kochleariniai implantai. Atsiranda technologijų, kurios verčia gestus į žodinę kalbą ir atvirkščiai. Kalbama apie naujas technologijas – į smegenis implantuojamus implantus, aktyvinančius klausos centrus, ar pakeistos realybės akinius, kurie gali versti žodinę kalbą į gestus.
Autizmo spektro sutrikimą turintiesiems skirtos priemonės padeda bendrauti (paveiksliukais, gestais ir pan.), įvairios priemonės moko palaikyti socialinius ryšius – užmegzti akių kontaktą, atpažinti kitų žmonių išraiškas ir emocijas.
Taip pat kuriamos įvairios naujos priemonės, pavyzdžiui, vadinamieji socialiniai robotai. Jie bendraudami su vaikais atkartoja žmonių elgesį bei emocijas, taip autistiški vaikai mokomi socialinių įgūdžių (empatijos ir neverbalinės komunikacijos). Išmanieji akiniai ar kiti prietaisai jų naudotojus informuoja apie socialinį kontekstą arba padeda sumažinti aplinkos dirgiklius.
Svarbu, kad technologijos nedidintų atskirties
KTH karališkojo technologijų instituto profesorius Janas Gulliksenas (Švedija) pabrėžė, kad šiuo metu technologijos daug dažniau naudojamos sveikatos sektoriuje ir namų ūkiuose nei darbo vietose: „Yra daug technologijų, bet labai svarbu, kad jos būtų naudojamos darbo vietose ir padėtų negalią turintiems žmonėms geriau prisitaikyti. Pagalbinės technologijos keičia pasaulį, bet tai neturėtų būti pavieniai sprendimai. Jos turėtų būti įtrauktos į kasdienio naudojimo prietaisus (tarkim, mobiliuosius prietaisus), operacines sistemas, lengvai naudojamos ir prieinamos.“
Danijos negalios žmonių organizacijos vicepirmininkė Sif Holst atkreipė dėmesį, kad technologijų reikšmė darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime vis didėja, bet reikia neužmiršti, kad daliai gyventojų jos yra nepasiekiamos (tiek dėl finansinių priežasčių, tiek dėl žinių bei įgūdžių stokos), taigi jie patiria vis didesnę atskirtį. „Daug kalbame apie technologijų plėtrą, bet labai svarbu galvoti ir apie tai, kaip užtikrinti, kad jos būtų prieinamos kiekvienam. Kitaip kyla didelė rizika, kad atskirtis tik didės. Nė vienas neturi likti nuošaly“, – sakė S. Holst.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė
