• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyvenime aktyviai nesportavusi Aistė Šeibokaitė prieš penkerius metus atrado laipiojimą. Vėliau prisidėjo pilates treniruotės ir žygiai, o dabar jaunos moters gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Sportas ne tik išgydė nuo baisių nugaros skausmų, bet ir iš esmės pakeitė jos požiūrį į gyvenimą ir net buvo impulsas kartu su bičiuliais išleisti knygą apie sveiko gyvenimo būdą.

77

Gyvenime aktyviai nesportavusi Aistė Šeibokaitė prieš penkerius metus atrado laipiojimą. Vėliau prisidėjo pilates treniruotės ir žygiai, o dabar jaunos moters gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Sportas ne tik išgydė nuo baisių nugaros skausmų, bet ir iš esmės pakeitė jos požiūrį į gyvenimą ir net buvo impulsas kartu su bičiuliais išleisti knygą apie sveiko gyvenimo būdą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš niekada aktyviai nesportuodavau, nes galvojau, kad esu per maža, gydytojai sakydavo, kad man negalima, nes skauda sąnarius ir pan. Tada prieš daugiau nei penkerius metus grįžau į Lietuvą, o prieš tai pusmetį praleidau Portugalijoje ir buvau priaugusi 10 kilogramų, kurie tikrai ryškiai matėsi.

REKLAMA

Tad aš gulėjau lovoje, liūdėjau, ir tada man paskambino draugė ir pasiūlė eiti laipioti. Pamačiau, kad turiu du pasirinkimus: arba toliau gulėti lovoje ir liūdėti, arba pradėti judėti. Nutariau judėti. Nuo pat pirmojo laipiojimo man tai labai patiko. Užsikabinau ir pradėjau lankyti treniruotes“, – kalbėjo sportininkė-mėgėja, knygos „Balansas: skanus maistas ir sveikos gyvensenos idėjos aktyviems žmonėms“ autorė A. Šeibokaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Nuversti kalnus kasdien

Pradėjusi sportuoti, Aistė laipiojimu užsiimdavo apie tris kartus per savaitę po tris valandas. Paskui, kadangi slidinėdama gavo traumą, mergina atrado pilates treniruotes ir žygius – dabar pašnekovė savaitgaliais bent 25 kilometrus nužygiuoja.

Taip pat gali būti įdomu:

Tai – ne pasaka: nutukėlis virto tikru sporto salės monstru

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Sportas buvo tai, ko man ir trūko gyvenime, nes visąlaik jaučiausi, lyg kažkur nerandu sau vietos, lyg turiu per daug energijos, o kai atsirado sportas, viskas susidėliojo į savo vietas. Dabar nebegaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be sporto. Mano visas gyvenimas tapo daug aktyvesnis – bet ką, ką aš daryčiau, stengiuosi tai sieti su aktyvumu. Jei man reikia daryti sprendimus, ar geriau pajudėti, ar kažką nudirbti, pirmiausia stengsiuosi pajudėti ir tik po to daryti visa kita.

REKLAMA

Aš prioritetizuoju sportą, nes jaučiuosi žymiai geriau. Judėdama galiu ir daugiau darbų padaryti – kasdien jaučiuosi taip, lyg galėčiau kalnus nuversti“, – pasakojo aktyvi moteris.

gaisras_newInfographic

REKLAMA

Ji sako, kad sportas jai suteikia energijos atlikti be galo daug darbų kasdien, o laiko sportuoti visada galima atrasti.

Susitvarkė sveikata

Aistė sako, kad dabar, jeigu kurią dieną nepavyksta pajudėti, jai pradeda mausti raumenis, ji ima jaustis nepatenkinta. Mergina juokais pripažįsta – ji yra priklausoma nuo sporto, bet dėl to labai džiaugiasi, nes sportas jai padėjo susitvarkyti sveikatos bėdas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Man pradėjus sportuoti, pagerėjo sveikata. Anksčiau turėjau be galo didelius nugaros skausmus. Nuo streso, darbų ir įtampos buvo susikaupęs skausmas, mano raumenys buvo sutrumpėję. Turėjau kasdien vaikščioti į masažus, kad galėčiau normaliai funkcionuoti. Atradusi sportą, supratau, kad man nereikia gulėti ant masažinio stalo, kad jausčiausi geriau. Pati judėdama galiu tai pasiekti – galiu eiti, sėdėti be nugaros skausmo.

REKLAMA

Aš anksčiau ir kraują prastą turėdavau, ir sirgdavau dažnai: per metus dvi savaites rezervuodavau iškart gripui, dar kelis kartus po savaitę peršalimams. Dažnai jausdavausi blogai. Dabar išvis nebepamenu, kad gripu sirgau, kraujas susitvarkė – visos problemos, kurias turėjau, su sportu dingo“, – kalbėjo Aistė.

REKLAMA

Viskas galvoje

Aistė sako, kad, pradėjusi sportuoti, suprato, kad kliūtys, barjerai ir gyvenimo problemos tėra jos galvoje. Anksčiau galvojusi, kad yra maža, silpna ir turi saugotis, nes gali bet kas atsitikti, su sporto suprato, kad tai netiesa.

„Sportuodama supratau, kad tai yra netiesa, kad galiu daryti, ką noriu gyvenime, nežiūrėdama, kaip atrodau kitiems žmonėms. Viduje jaučiuosi didelė, stipri, galinti padaryti labai daug. Tokios mintys padeda išsivaduoti iš kompleksų. Aišku, reikia žiūrėti, kad nepersistengčiau, nes žmonės kartais su sportu nueina ir į kitus kraštutinumus – sporte ir mokaisi to balanso“,– sakė sportininkė-mėgėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keli laipiojimo būdai (vienas – ant didelių akmenų, kitas – tik su virvėmis) ją taip pat daug ko išmokė: pirmiausia, kaip atsirinkti dalykus ir imtis problemų sprendimo.

„Išmokau, kad pirmiausia turiu saugoti save, galvoti apie tai, ką aš darau. Taip pat reikia nepersistengti, antraip nepasieksiu galutinio tikslo ir tuo pačiu nebūtinai ieškoti lengviausio kelio, nes sunkesnis kelias kartais yra žymiai įdomesnis, jis atneša tokių patirčių, kurių eidama lengvesniu keliu gyvenime nerasčiau. Sportas ne tik pakeitė mano dienotvarkę, bet ir viso gyvenimo filosofiją bei išvadavo iš liūdesio“, – sakė Aistė.

REKLAMA

Patarimai pradedantiesiems

Penkerius metus aktyviai sportuojanti moteris sako, kad pradedantieji sportuoti nori greito rezultato, o jeigu jo nepamato, žmogus sportą ir meta.

„Sportuoti reikia pradėti po truputį ir tik po truputį didinti krūvį. Geriausia iš pradžių nesikoncentruoti i jokius didelius rezultatus ir išorinius pasiekimus – vien tik ryžtas nuspręsti sportuoti yra milžiniškas pasiekimas. Tai, kad sporto ritme išsilaikai mėnesį, du, tris – dar didesnis pasiekimas. Kai sportas atsiranda rutinoje ir pasidaro aišku, kad sportui laiko yra, galima galvoti ir apie kitus tikslus“, – dalinasi su sportu gyvenimą pakeitusi moteris.

REKLAMA

Ji sako, kad, jeigu žmogus pradeda bėgioti, reikia bėgti nedaug ir lėtai, nes bėgant labai greitai širdis gauna apkrovą, žmogus ima dūsti.

„Pradėti reikia nuo labai lėtai ir labai nedaug, o kai jau išsiugdo įprotis nuolat judėti, galima galvoti ir apie krūvio didinimą. Sporte neturėtų būti draskymosi ir savęs žalojimo, sportuojant neturėtų skaudėti raumenų – juos gali skaudėti po sporto, kai pieno rūgštys ima vaikščioti po organizmą, o jeigu skauda dar sportuojant – kažkas negerai“, – kalbėjo Aistė.

REKLAMA
REKLAMA

Tinkamas sportas

Taip pat aktyvi moteris atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atrasti tau tinkamą sporto rūšį – antraip žmogui bus neįdomu ir jis greitai užsiėmimą mes.

„ Pradžioje reikėtų nenerti visa galva į vieną dalyką, o išsibandyti keletą dalykų. Jei tau patinka būti gamtoje, pagalvok, kokie sportai gali būti daromi gamtoje? Tai gali būti bėgimas, dviračiai, žygiavimas, irklavimas. Patyrusiems sportininkams mėgėjams taip pat patarčiau niekada neužsistovėti ties vienu sportu, o išbandyti daugiau judėjimo rūšių, kad padirbtų ir kitos raumenų grupės. Be to, tai didina motyvaciją ir džiugina“, – sako sportininkė mėgėja. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų