Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5 komandos 4 pamainos vadas, naras ugniagesys gelbėtojas Artūras Petrovas naujienų portalui tv3.lt sako, jog žiemos dabar yra kitokios nei būdavo anksčiau, todėl kol kas lipti ant jo yra itin pavojinga.
„Jei anksčiau gruodžio pradžioje mes jau turėjome tvirtą ledą, tai dabar tikra žiema pas mus prasideda nuo vasario mėnesio. Pavyzdžiui, dabar net negali vykti mūsų pratybos, nes mes paprasčiausiai neturime ledo, o kiti tuo pačiu metu sugeba elgtis neapdairiai ir prisišaukti nelaimes...
Kad ledo storis yra pakankamas, galima sakyti tada, kai mažiausiai penkias dienas naktimis buvo -10 laipsnių. Šiemet aš nemačiau, kad bent kelias naktis taip būtų, todėl kol nebus tikro sezono, tol ant jo reikėtų nelipti.
Apskritai, ledas yra toks dalykas, kad jei neturi rogių, specialaus apsirengimo, jis visą laiką bus pavojingas“, – pabrėžia ugniagesys gelbėtojas.
Svarbiausia – iškviesti pagalbą
Todėl svarbiausias dalykas, pasak specialisto, yra žinojimas, kaip elgtis, pakliuvus į nepavydėtiną situaciją ir įlūžus į vandens telkinį. Tokiais atvejais visada pirmiausia reikia kviestis pagalbą, todėl einant ant ledo, su savimi būtina turėti mobilųjį telefoną.
„Dažniausiai šiuolaikiniai mobilieji net ir sušlapę dar veikia, todėl papuolus į bėdą, pirmiausia reikia kviestis pagalbą. Būna, kad žmonės iš streso pamiršta numerį 112, tai tada reikia skambinti bet kam – tėvams, draugams, pirmam numeriui, esančiam po ranka, – ir pasakyti, kas įvyko.
Ir tik po to, kai pakvietėte pagalbą, kai turite tą vadinamą užnugarį, kuris vyksta į pagalbą, galima bandyti gelbėtis pačiam arba gelbėti kitą, jei įlūžo kitas žmogus.
Bet jei pirmas 20 minučių žmogus bando pats gelbėtis, mato, kad neišeina, ir tik tada pradeda skambinti, mes prarandame laiką ir šansai jį išgelbėti mažėja“, – nurodo pašnekovas ir pabrėžia, kad laikas čia yra lemtingas faktorius.
Neeikvoti jėgų
Anot naro ugniagesio gelbėtojo, nors tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus, normaliai apsirengęs jis vandenyje gali išbūti ir iki valandos, tačiau svarbu neeikvoti jėgų, jei pačiam išsigelbėti nepavyksta:
„Jei žmogui nepavyksta išsikapanoti per pirmus 3–5 bandymus, tai geriau toliau ir nebandyti, neeikvoti jėgų. Tada reikia tiesiog kuo plačiau užsikabinti ir prišalti. Bus didesni šansai, kad gelbėtojai ištrauks, sušildys ir atgaivins.
Taip pat reikia kvėpuoti lėtai ir giliai, nes ir per plaučius prarandama šiluma. Visas pastangas dėti į tai, kad žmogus išsilaikytų, nesimuistytų.“
Bandant pačiam išlipti iš eketės, reikėtų kiek įmanoma daugiau krūtine užgulti ledą ir atsargiai iškelti po vieną koją. Jei tai padaryti pavyksta, svarbu iš karto nesistoti, o nusiridenti kuo toliau nuo eketės.
Svarbi judėjimo kryptis
Čia jis akcentuoja dar vieną svarbią taisyklę – pavykus išsikapanoti iš eketės, būtina trauktis į tą pačią pusę, iš kurios žmogus atėjo. Tas pats galioja ir tiems, kurie skuba į pagalbą.
„Jei atokiau nuo kranto matome įlūžusį žmogų eketėje, pirmiausia reikia pamatyti, iš kur tas žmogus atėjo. Jei matome, kad jo pėdsakai veda nuo kitos pusės kranto, tai reiškia, kad mes negalime eiti iš savo pusės iki jo.
Jeigu jis sugebėjo visą kelią nueiti ir tik čia įlūžti, tai reiškia, kad iki įlūžimo vietos ledas buvo storas, ten eiti patikima. Todėl privalome judėti tik ta pačia kryptimi, kuria ėjo ir įlūžęs žmogus“, – pabrėžia pašnekovas.
Geriau stabtelėti ir pagalvoti, nei aklai pulti į pagalbą
Prie įlūžusio žmogaus artintis reikia itin atsargiai, geriausia – šliaužiant ir plačiai ištiesus rankas. Taip pat svarbu neprišliaužti prie pat eketės krašto, mat ledas gali įlūžti. Todėl į nelaimę patekusiam žmogui reikia ištiesti virvę ar bet kokį daiktą, į kurį jis galėtų įsikabinti.
Nors svarbu, kuo greičiau padėti žmogui ir išraukti jį iš vandens, gelbėtojas sako, kad kartais geriau kelias minutes stabtelėti ir pagalvoti, nei iškart pulti prie nukentėjusio:
„Jei pulsite iš karto, gal nepaimsite kokio nors daikto, kuris padidintų jūsų užimamą plotą. Galima ieškoti medžio, lentos ar virvės, bet dažniausiai būna taip, kad tos virvės ar lentos po ranka nėra. Tada gelbsti fantazija.
Galima prisiminti vietas, kuriose yra virvė, pavyzdžiui, automobilyje esantis traukimo lynas. Jei tokio dalyko nėra, galima imti bet ką – galinės sėdynės atlošą, atsukti kapotą, jei turime varžtus, kokį nors kilimėlį, kartono gabalą ar dar ką nors. Toje vietoje fantazijai ribų nėra, tinka viskas, kas užima didesnį plotą.“
Išgelbėjus įlūžusį žmogų, svarbu kuo greičiau jį sušildyti, pagirdyti šilta arbata, perrengti sausais rūbais ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Draudimai nepadės
Jau 25-erius metus ugniagesiu gelbėtoju dirbantis vyras primena ir kitus svarbius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį norinti išvengti nelaimių.
„Nepalikti vaikų be priežiūros, neiti ant ledo pavartojus alkoholio, jei neturite mobiliojo telefono ar žmogaus, kuris jus stebi nuo kranto. Tų niuansų yra daug, bet kaip taisyklė, nelaimingų atsitikimų vis vien būna.
Mes, gelbėtojai, žinome, kad draudimai čia nepadės, todėl prašome, kad žmonės pasiruoštų tam įvykiui, žinotų, kaip reikia elgtis. Pavyzdžiui, žvejai turėtų specialią įrangą, kad nutikus nelaimei, galėtų išsikapanoti.
Taip pat ir su vaikais. Žinoma, galima apeliuoti į tėvų sąžinę, bet aš patarčiau kartu su vaikais nueiti ant to lūžtančio ledo ir parodyti, kaip tai baisu. Gal ir sušlaps tas batas, bet vaikas išsigąs ir supras, kad čia ne juokai, jis paragaus to ir ne tik pats nenorės daugiau eiti, bet ir penkiolikai draugų papasakos, kaip buvo baisu“, – sako ugniagesys gelbėtojas.
