Kenkėjiški domenai (angl. malicious domains) yra interneto svetainės, naudojamos įvairioms neteisėtoms veikloms, pavyzdžiui, virusų platinimui, sukčiavimui, jautrių duomenų ar pinigų vagystėms.
Per spalio mėnesį minėtos telekomunikacijų įmonės tinkle veikianti interneto apsaugos paslauga užblokavo daugiau nei 193,7 tūkst. skirtingų kenkėjiškų domenų. Tai yra tris kartus didesnis užkrėstų tinklapių skaičius nei rugsėjį.
Sparčiai plinta nauja sukčių afera
Pasak D. Drakicko, šį mėnesį išryškėjo itin gudriai Kinijos sukčių surengta kibernetinė ataka. Vienos populiarios interneto paslaugos domenas metų pradžioje buvo perduotas Kinijos įmonei „Funnull“, dėl ko atsirado saugumo spragų, rašoma pranešime spaudai.
„Įsilaužėliai pasinaudojo šia situacija, nukreipdami nieko neįtariančių vartotojų srautą į kenkėjiškus serverius. Kenkėjiškas kodas buvo specialiai pritaikytas mobiliesiems įrenginiams, kad žmonės aplankytų apgaulingas svetaines, dažnai susijusias su internetiniais lošimais“, – paaiškino minėtos telekomunikacijų įmonės atstovas.
D. Drakickas taip pat pažymi, kad kai kurios kenkėjiškos lošimo svetainės veikia nelegaliai kaip apgaulingi kazino ar lošimų portalai, siekiantys apgauti vartotojus. Tokios svetainės dažnai vilioja pasiūlymais, pavyzdžiui, suteikia premiją už registraciją ar žada nemokamus sukimus, kad paskatintų vartotojus įsitraukti.
Registracijos metu dažnai prašoma įvesti asmeninę informaciją, el. pašto adresą arba net mokėjimo kortelės duomenis. Kai kuriais atvejais vartotojai gali būti raginami įdėti pradinį įnašą, kurio, deja, susigrąžinti gali būti nebeįmanoma.
Norint apsisaugoti nuo šios grėsmės, D. Drakickas rekomenduoja vengti lankytis nepažįstamuose ir įtartinuose tinklalapiuose, nespausti nuorodų iššokančiose reklamose, neatidarinėti nuorodų šlamšto el. laiškuose ir naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius visoms paskyroms, taip pat reguliariai priimti programinės įrangos naujinimus ir naudoti antivirusines programas.
Patarė, kaip apsisaugoti
Nors ryšio operatoriaus tinklo duomenimis, nuo 2023 m. kovo kibernetinių grėsmių skaičius Lietuvoje augo eksponentiškai, o rugsėjį pasiekė aukščiausią kada nors įmonės fiksuotą rekordą, spalį grėsmių sumažėjo. Praėjusį mėnesį iš viso buvo užblokuota 58,9 mln. saugumo incidentų, tai yra net 36 mln. mažiau nei rudens pradžioje.
„Kai kurios kibernetinės grėsmės turi ciklišką pobūdį – pavyzdžiui, tam tikri kenkėjiški kodai ar atakų metodai gali būti aktyvūs tik tam tikrą laiką.
Taip pat saugumo priemonių, tokių kaip antivirusinės programos, ugniasienės ir kitų apsaugos technologijų tobulinimas, gali turėti teigiamą poveikį. O gal programišių dėmesys spalį buvo nukreiptas kitur. Visgi atsipalaiduoti tikrai nereikėtų“, – įspėja produkto vadovas.
Spalį Lietuvoje tarp dažniausiai pasitaikiusių grėsmių fiksuojamos kenkėjiškos programos (angl. „malware“). Jų užblokuota daugiau nei 55 mln. Antroje vietoje – saugumo incidentai, sukelti juodojo sąrašo puslapių, o trečioje – „fišingo“ (angl. „phishing“) atakos.
Anot D. Drakicko, nuo kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti padeda speciali papildoma paslauga. Ryšio operatoriaus tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų.
Interneto apsaugos paslauga leidžia uždaryti prieigą prie pavojingų svetainių, tam nereikia įsidiegti jokių papildomų programų ar programėlių. Pavyzdžiui, žmonės savitarnoje patys gali įrašyti tinklapius, kurie nebūtų pasiekiami iš jų namų.
Dalis žmonių šia paslauga naudojasi norėdami vaikus apsaugoti nuo žalingo turinio. Automatinę interneto apsaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.
