Nijolė Baronienė
Ir nužydėjusios šluotelinės hortenzijos atrodo dekoratyviai, nes jų žiedynai ant šakų gali išsilaikyti iki pavasario. Pasak gėlininkės biologės Reginos Kazlauskienės, šios hortenzijos labai greitai auga, žiedynai susiformuoja ir ant naujų stiebų. Krūmai gali augti iki 60 metų .
Saulėta vieta netinka
„Derantys dvilyčiai hortenzijų žiedai yra maži, po apdulkinimo numeta žiedlapius, o sterilūs žiedai gerokai didesni, apie 3 centimetrų skersmens, ir žydi ilgai pamažu keisdami spalvą nuo kreminės ar žalsvai baltos iki švelniai rožinės ar žalsvai raudonos“, – sakė hortenzijų kolekciją surinkusi moteris. Gėlininkė priminė, kad hortenzijos mėgsta šviesią ar truputį pritemdytą vietą, labai saulėta pietinė pusė joms netiks. Hortenzijų nebūtina sodinti užuovėjoje, nes žieminiai vėjai joms nebaisūs – žiedinius pumpurus jos krauna ant šiūmetinių šakelių. Jei noarima, kad augalas vešėtų, negalima sodinti tarp medžio šaknynų.
Tinka miestų želdynuose
„Šluotelinės hortenzijos ypatingos dar ir tuo, kad nebijo užteršto miesto ar gatvės oro, todėl jas dažnai galime matyti miestų aikštėse, parkuose, želdynuose prie didelių sankryžų, – sakė pašnekovė.– Hortenzijos gruntui nereiklios, tačiau geriausiai auga priemolyje, humusingoje, drėgnoje ir rūgščioje dirvoje. Augalų šaknys netoli žemės paviršiaus, išsidriekia gerokai plačiau nei šakos.“ Gėlininkė patarė hortenzijas sodinti į duobes, kurių gylis – iki 40 centimetrų, plotis – apie 60–70 centimetrų. Duobė pripildoma komposto, derlingo dirvožemio mišinio. Lengvose dirvose duobės dugne galima padaryti priemolio „ekraną“ – į mišinį įterpti priemolio ar kitos sunkesnės dirvos.
Paslapties nėra
R.Kazlauskienė patarė nepainioti ant pernykščių ūglių žiedus kraunančių didžialapių hortenzijų (H. macrophylla ) su jos auginamomis (H. paniculata ). „Keičiant žemės rūgštingumą, galima išgauti norimą didžialapių hortenzijų žiedų spalvą. Rūgštesnėse dirvose bus daugiau melsvų, rausvų atspalvių žiedų. To nežinantieji kartais skundžiais, kad iš medelynų atsivežtos hortenzijos žydi kitaip, nei pavaizduota paveikslėlyje. Gali būti ir taip, kad vieno kieme tos pačios veislės hortenzija pasipuoš melsvais, o kito kieme – beveik baltais žiedais. Jokios paslapties čia nėra. Žiedų spalva priklauso nuo dirvos rūgštingumo, kurį galima pakeisti labai paprastai – įterpti į žemę rūgščių durpių“, – aiškino pašnekovė. Šarminėje dirvoje, pasak jos, padidinti dirvos rūgštingumą galima geležies sulfatu, amonio sulfatu, pušų spyglių ir žievės mulčiu. Tačiau, pasak jos, labiau verta auginti šluotelines hortenzijas, nes jos augintojui atsidėkoja nuostabiais žiedais, nors ypatingos priežiūros nereikalauja. „Tik pražydę šluotelinių hortenzijų žiedai būna balti, o vėliau jų spalva keičiasi nuo švelniai rausvos iki tamsiai rusvos“, – sakė gėlininkė.
Mėgsta drėgmę
Pasak biologės, norint turėti stiprų ir gausiai žydintį plačialapių hortenzijų krūmą, reikia pasistengti, kad dirva ne mažiau nei 1,5 metro spinduliu apie augalą būtų drėgna. Šluotelines hortenzijas reikia laistyti tik per sausrą. „Prieš žiemą patartina apkarpyti likusius žiedynus, kad augalų šakos žiemą nelūžinėtų nuo sniego svorio. Geriausia hortenzijas apgenėti ankstyvą pavasarį, kol jos neprabudusios. Trumpai apkerpami pernykščiai stiebai, paliekant 3–4 pumpurų žiedus. Jei kyla įtarimų, kad hortenzijos galėjo apšalti, genėti reikėtų vėliau. Tada pašalinamos apšalusios šakos, kurios puikiai matomos brinkstant pumpurams“, – aiškino Regina.
Keičia formą
„Jei šluotelines hortenzijas norima atnaujinti, nupjaunami seni stiebai. Galima auginti medelio formos hortenzijas. Tada paliekamas vienas stipriausias ūglis, o kiti išlaužomi, birželio mėnesį nulaužiamos ir šoninės šakelės. Kiekvienais metais vegetacijos pradžioje pagrindinė šaka apkerpama iki gerai išsivysčiusio pumpurų žiedo. Šoninėms šakoms leidžiama augti 1–1,5 metro aukštyje“, – patirtimi dalijosi gėlininkė. Ji ne vieną kartą keitė kieme auginamų hortenzijų formą, nes vietos prireikė kitoms, naujų veislių hortenzijoms.
Svarbu nepertręšti
Pagrindinis plačialapių hortenzijų tręšimas – butonizacijos laikotarpiu. Galima tręšti karvių mėšlu, praskiestu vandeniu (1:10), arba mineralinėmis trąšomis, turinčiomis azoto. Vėliau tręšiama kas 2 savaites. Gėlininkė perspėjo hortenzijų nepertręšti, nes suformavusios per didelius žiedynus, jos neatlaiko jų svorio, linksta ir lūžinėja. Tręšti hortenzijas galima iki rugpjūčio pabaigos. Šluotelinės hortenzijos, pasak jos, puikiai žydi ir tada, kai mažiau tręšiamos ir prižiūrimos.
Kaip pasidauginti patiems
„Dauginti šluotelinę hortenziją nesunku. Tai galima daryti prilenkiant ūglius ir įšaknydijant šakeles: žemė sukasama, padaroma duobutė, į kurią įdedama prilenkta hortenzijos šakelė. Ji apipilama apie 3–5 cm storio žemės sluoksniu. Nuo motininio krūmo ją bus galima atskirti po metų, susiformavus šaknims“, – sakė R.Kazlauskienė. Ji šiuo būdu sėkmingai daugina visas savo medelyne auginamas hortenzijas. Dauginti galima ir šakelėmis. Tam ji patarė naudoti genėjimo metu nupjautas sumedėjusias šakeles. „Atrinktas šakeles reikia 2–3 dienas palaikyti vandenyje, po to supjaustyti ūgliais. Kiekviename ūglyje turėtų būti 3–5 pumpurų mazgai. Šluotelinės hortenzijos nelabai lengvai įsišaknija, todėl reikėtų ūglio apačią apibarstyti augimo stimuliatoriumi. Ūgliai sodinami į gruntą iš rūgščių durpių ir smėlio (1:1) dviem trečdaliais savo aukščio. Uždengiami plėvele arba auginami dirbtinio rūko sąlygomis“, – sakė pašnekovė.
Sudėtingesnis būdas
Turintiesiems laiko ir įgūdžių biologė patarė išbandyti hortenzijų dauginimą žaliaisiais ūgliais, nupjautais birželio viduryje. „Tai sudėtingesnis dauginimo būdas, nes ūgliai gana sunkiai prigyja, mat reikia labai tiksliai parinkti tinkamą dauginti laiką, kai ūgliuose pakanka drėgmės ir lapai ne itin greitai garina vandenį. Jei buvo ankstyva vegetacija, dauginti reikėtų apie birželio vidurį ir net anksčiau, jei krūmas sužaliavo vėliau – birželio viduryje. Ūgliai ne pjaunami, bet laužiami paliekant iki 1,5 centimetro pėdutę. Geriausiai juos imti iš apatinės augalo dalies, be žiedinių pumpurų, apie 10 centimetrų ilgio. Pėdutė apdirbama augimo stimuliatoriumi. Pašalinami apatiniai lapai paliekant 3–4 viršutinius. Įšaknydinti paruošiamas durpių ir smėlio mišinys ( 2:1), sodinimo induose šis mišinys užpilamas smėliu tiek, kad ūgliai nesiektų durpinio mišinio. Indai uždengiami plėvele, stiklainiais. Per žiemą jie laikomi pliusinėje temperatūroje, palaikoma dirvos drėgmė“, – aiškino gėlininkė. Į dirvą, pasak jos, jaunus sodinukus geriausia sodinti, kai atsiranda nauji ūgliukai, apie rugpjūčio mėnesį. Jaunos hortenzijos žiemai labiau pridengiamos nuo šalčių, nes atsparios speigams jos tampa tik trečiais metais po pirmo žydėjimo.
