Laidos „Specialus tyrimas“ (LRT) žurnalistai atskleidė faktą, kad prieš patekdami į rinką, maisto papildai Lietuvoje netikrinami.
Neseniai nustatyta, kad į Lietuvą, kaip ir į kitas Rytų Europos valstybes, importuojami prastesnės kokybės maisto produktai.
Panaši situacija gali būti ir su maisto papildais. Lietuvoje jie kontroliuojami tik atsitiktiniais patikrinimais prekybos vietose, o į rinką papildai patenka be rimtos patikros.
Maisto papildai Lietuvoje laikomi maisto produktu, todėl vienintelė jų priežiūrą vykdanti institucija yra Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pasak jos specialistų, į sąrašus įtrauktais maisto papildais galima prekiauti ir jei produktas nekelia jokių įtarimų, atlikti patikrinimą nėra pagrindo.
„Visų pirma, produktai yra įtraukiami į sąrašą ir kai jie jau yra sąraše, maisto tvarkymo subjektas turi pilną teisę tiekti juos į rinką.
Todėl rinkoje pasitaiko atvejų, kai maisto papildai yra su draudžiamomis medžiagomis. Tačiau įtraukiant į sąrašą, jei akivaizdžiai matome, kad tai yra ne ta produkto kategorija arba tikrai yra draudžiama medžiaga, produkto į sąrašą neįtraukiame“, – paaiškina VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Rita Bieliauskienė.
Notifikuotų maisto papildų sąraše yra daugiau nei 11 tūkstančių produktų pavadinimų, tačiau būtent tokiuose gaminiuose inspektoriai aptinka pažeidimų. Per pastarąjį dešimtmetį VMVT nustatė ne tik daugybę ženklinimo pažeidimų, bet ir aptiko nesaugių, žmonių sveikatai pavojingų gaminių.
Pavyzdžiui, tabletės ir kapsulės buvo dažomos draudžiamu maisto priedu arba naudojama veiklioji medžiaga, kurios turintys vaistai parduodami tik su receptu. Prieš kelerius metus garsiai nuskambėjo papildų su gliukozaminu ir chondroitinu patikrinimo istorija. Tuomet nustatyta, kad penkiuose gerai žinomų pavadinimų preparatuose medžiagų kiekis neatitiko ant pakuotės nurodytos informacijos. Panašių atvejų gali būti užfiksuota ir daugiau.
Maisto papildų gamintojų asociacijos prezidentės Neringos Bulakienės teigimu, tokių neatitikimų pasitaiko visai ne dėl siekio sukčiauti, tai – sistemos klaidos. „Dažniausiai neatitikimai yra dėl tyrimų metodikos, nes laboratorijos taiko skirtingas tyrimo metodikas, dėl regentų, dėl mėginio transportavimo sąlygų. Taip pat, ar tas produktas buvo gamintas trečiosiose šalyse, kur taikomi visai kiti standartai. Kiekvieną atvejį reikėtų analizuoti atskirai“, – teigia N. Bulakienė.
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas abejoja, kad maisto papildų gamintojai taip griežtai paiso teisinių reglamentų. Anot jo, nors maisto papildai nėra vaistai ir Europos Sąjungos šalyse draudžiama ant jų pakuočių nurodyti konkretų galimą poveikį, tokie produktai Lietuvoje vis tiek siūlomi kryptingai.
„Maisto papildų platinimas vis tik išeina už medicinos ir farmacijos ribų ir pereina labiau į verslo sritį. Ta reklama vyksta nuolat“, – sako gastroenterologas.
Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta taip pat žino atvejų, kai laisvai įsigyti pavyksta maisto papildų, kurių poveikiu sunku patikėti, bet dar labiau griežtinti preparatų patekimą į rinką jis nesiūlo. Jau dabar naujiems, dar Lietuvoje neplatinamiems maisto papildams keliami didžiuliai reikalavimai.
„Lietuvoje turime tokių atvejų, kai Europos Komisija leidžia vartoti papildą kitose Europos valstybėse, o Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnyba neleidžia, nes turi papildomų reikalavimų. Mano nuomone, tas atveria kelią korupcijai, kai yra vienas tiekėjas arba maisto papildų monopoliai“, – teigia A. Sujeta.
VMVT ekspertai aiškina, kad kiekviena šalis notifikavimo kriterijus renkasi individualiai. Lietuvoje naujus preparatus stengiamasi įvertinti atsakingai. Tačiau dėl galutinės produktų kokybės atsako tik pats gamintojas. Taigi, perkant konkretų maisto papildą, belieka kliautis tokio produkto gamintoju – kad jis nesukčiauja, o svarbiausia – nenuodija vartotojų.
Plačiau apie nepatikimų maisto papildų kelią į rinką ir galimą jų pavojų – šį vakarą laidoje „Specialus tyrimas“. Vedėjas Daumantas Butkus.
