Jo teigimu, tik medikų neapdairumas nulėmė, kad šiuo metu jo senelio paralyžiuota viena kūno pusė. Į jo pasakojimą nedelsiant sureagavo ir Kauno klinikos, kurios pateikė savo versiją apie tai, kas įvyko lemtingą šeštadienį, kai A.Bernatonio senelį ištiko insultas, o priimamajame nebuvo rasta laisva lova senoliui.
„Mano senelį ištiko insultas", - įrašą pradėjo Antanas.
„Geras senelis, išmintingas, daug gyvenime matęs ir nuveikęs, gavęs dvi kultūros premijas, ansamblius kūręs, piešinius tapęs, žmones mylėjęs ir kultūrą Lietuvos ne tik šimtaisiais metais, bet ir beveik visą šimtmetį kūręs. Ne tiek daug tokių beliko. Geras senelis.
- Ūgis 1.60m, svoris apie 60kg, smulkus toks, - tariau vaistininkei. - M tikriausiai dydis geriausia bus. Koks sugėrimas? Kiek norėsit? - Nežinau, pagal save parinkit, pasibandom porą dabar pasiimti, matysim ar tiks. Ir šlapių servetėlių dar.
Nupirkau savo seneliui sauskelnių suaugusiems.
Šeštadienį ryte senelis rišosi batus. Keista kažkaip, pirštai truputėli pinasi, sunku raištelius sugaudyt, bet pasitaiko juk.
- Gal pabūki tu, nevažiuoki, pailsėk, - sako močiute. - Baiki, mano parodos pristatymas, aš – žodžio žmogus, - atkirto jaunas, tvirtas 80-metis ir įsėdęs į automobilį išvažiavo.
Grįžus naktį namo kažkaip sunkiau senelis pasijuto. Šiek tiek kairė koja velkasi, kairė ranka taip pat nelabai draugiškai nusiteikus, bet pasitaiko juk. Nusišypsojo senelis, bet tik puse lūpos (be kabučių).
Atvyko greitoji. Nuvažiavo į Kaišiadorių ligoninę, iš ten – tiesiai į Kauno klinikas. Kaip ir operatyvu. Peršvietė galvą seneliui, liepė pajudint rankas kojas, truputį dar juda, tai pasikvietė pasikalbėti.
- Laba diena laba diena, kaip šiandien gyvenate? – priimamojo gydytojas. - Jaučiu, kad insultas man, o kaip jūs? – senelis. - Eeee...mmm... na, po truputį. Tai va, čia dėl to insulto jūsų situacija tokia, kad visi simptomai jūsų kaip insulto, bet neradom pakitimų smegenyse. Nu tai kaip ir reikėtų guldyti jus, bet vietų nelabai turim... - Tai man lauke gal palaukt? - Tai nereikia, siųsim jus atgal į Kaišiadoris. - Tai juk Kaišiadoryse neurologijos skyriaus nėra... - Nu kaip nors, - su šypsena atsakė priimamasis.
Ir išvažiavo senelis namo. Dar paklausė greitosios pagalbos automobilyje, gal į Respublikinę Kauno ligoninę galima važiuot, ten visada vietos yra, bet greitosios taisyklės yra taisyklės – iš kur paėmei ten ir parvežk, pasitaiko juk.
Parvažiavo senelis į Kaišiadorių ligoninę.
- Laba diena laba diena, kaip šiandien gyvenate? - Priimamasis - Šoku ir dainuoju, - senelis. - Tai čia tokia situacija, kad jus kaip ir guldyt reikėtų, bet vietos nelabai yra... - Arkliui jau aišku būtų, kad man insultas, - jau beviltiškai nusijuokė senelis. - Naa, čia va kušetė tokia pas mus yra, ant jos prigult galit. Tik dėl apsiklojimo nežinau, paieškosim, pasitaiko juk. - Tai gal man namo važiuot, ten koldrą neblogą turiu. - Nu tai važiuokit važiuokit, ryte atvyksit, gal numirs kas nors, vietos atsiras, - su šypsena priimamasis.
Po tokios va įdomios kelionės senelis parvažiavo namo. Apsikojo savo koldra, močiutė mineralinio atnešė, vietoj lašelinės, ir gydėsi stebuklingu “vytauto” vandenėliu senelis.
Ryte mato senelis, kad jau kairės rankos pajudint nebegali.
- Močiute, pakviesk greitąją, gal jau priims mane.
Nuvežė senelį vėl į Kaišiadorių ligoninę, iš ten jau į Kauno Respublikinę.
- Žinokit insultas jums, - gydytojas. - Nejaugi? Na, Pasitaiko juk... ___
Geras senelis, guli šalia, miega. Visą gyvenimą sveikas buvo, lakstė, nusiramins dabar, kairė kūno pusė pažeista.
Visą dieną šiandien su juo praleidau. Juokėsi, verkė, parodė, kaip kairė ranka nieko nejaučia, bet pasitaiko juk. Kairė koja dar normaliai, juda truputį.
Geras senelis, senas, bet stiprus, atsigaus - pažadėjo. Pažadėjo ir darbus nepabaigtus užbaigti, ir istorijų dar parašyti, ir pamokyti, ir parodas organizuoti, ir sesės vestuvėse sudalyvaut. Verkia senelis, o dabar, kai nemato, verkiu rašydamas ir aš.
Daug mažesni pažeidimai būtų, jeigu seneliui, pirmą kartą nuvažiavus į ligoninę jį būtų paguldę ir reikalingus vaistukus sulašinę. Nesulašino, nepaguldė, bet pasitaiko juk.
Ir nežinai tokioj situacijoj ką kaltinti: Verygą? Ligoninę? O gal senelį, kad nepakankamai naglas buvo ir pats į lovą ligoninėj neatsigulė? Nekaltinsiu nieko. Tiesiog norisi, kad ateityje kitiems tokių nesąmonių išvengti pavyktų. Pakalbėjau su kitais palatoj gulinčiais – tas pats. Kas iš trečio karto įsiprašo į ligoninę, kas iš antro, kaip kam pasiseka. Matai gi, reikia išmokt dar įrodyt, kad insultas, kitaip nenusipelnęs vaistukų. Bet pasitaiko juk.
“Kaip šiukšlelė, kur niekam nereikia ir visi mėto, pasijutau” , - pasakodamas ašaroja senelis. Ne šiūkšlelės mūsų seneliai, o išminčiai ir kūrėjai Lietuvos, pragyvenę baisiausius laikus ir į laisvę mus atvedę. Gerbti, rūpintis ir mylėti. Ne šiūkšlelės jie. Ne", - jaudinančiai rašė A.Bernatonis.
Kauno klinikos nedelsiant sureagavo į šią situaciją ir pateikė oficialų atsakymą:
„Interneto toliuose pasklido be galo jautri „šimtmečio pasaka“ pavadinta istorija apie insulto ištiktą gerbiamo Antano senelį, kurį, negalėdami pritaikyti jo atveju kontraindikuotinų intervencinio gydymo metodų bei neturėdami laisvų vietų universitetinio lygio ligoninės nereikalaujančiam konservatyviam insulto gydymui, mūsų gydytojai buvo priversti išsiųsti sveikti arčiau namų įsikūrusioje Kaišiadorių ligoninėje.
Suprasdami nuoširdų Antano ir jo senelio nusivylimą ir norėdami užkirsti kelią kartais dėl tų pačių priežasčių skausmingai dūžtantiems klaidingiems būsimų mūsų pacientų lūkesčiams, jaučiame moralinę pareigą priminti vieną sunkią tiesą.
Kaip benorėtume priglausti visus pageidaujančius gydytis universitetinio lygio ligoninės nereikalaujančius susirgimus po Kauno klinikų stogu, ne visada galime tai padaryti. Ir ne savo, o visuomenės labui.
Tos pačios visuomenės, kuri, komentuodama Antano senelio istoriją, ragina paduoti mus už tai į teismą.
Būdamos regiono lyderės, kuriose sukaupta moderniausia aparatūra bei aukštos kompetencijos profesionalų komandos, Kauno klinikos privalo būti pasirengusios 24/7 režimu priimti visus asmenis, kurių susirgimų diagnostikai ir gydymui būtina įranga ir specialistai yra sukaupti tik Kauno klinikose.
Akivaizdu, kad ėmęsi gydyti visus insultus konservatyviai (ką sėkmingai gali daryti bet kuri kita ligoninė) fiziškai negalėtume priimti visų tų, kuriems reikalingas trombolizinis ir/ar trombektominis gydymas (reikalaujantis specifinės aparatūros, žinių ir taikomas tik mūsų ligoninėje).
Todėl ištyrę savo pacientus, paskyrę gydymą ir nustatę, kad jį taip pat sėkmingai gali toliau tęsti arčiau paciento namų įsikūrusi ligoninė, neretai pervežame pacientą į ją. Jei to nedarytume, mūsų klinikos netrukus persipildytų ir negalėtume suteikti pagalbos tiems, kam niekas kitas mūsų regione padėti negalėtų.
Kalbant apie išeminį galvos smegenų insultą, kuris ir ištiko šviesų Antano istorijos herojų, tiek Kauno klinikose, tiek ir JAV, Skandinavijoje, Šveicarijoje ar kt. šalyse taikomi tie patys gydymo algoritmai.
Jei pacientas gydymo įstaigą pasiekia per mažiau nei 4,5 h nuo pirmųjų simptomų pradžios ir jo tyrimų rezultatai bei gyvenimo anamnezės faktai nesikerta nė su vienu iš ilgo kontraindikacijų sąrašo punktų, insultą sukėlusį trombą bandoma pašalinti ištirpdant jį intraveniniu vaistu (t.y. atliekant vadinamąją trombolizę) ir/ar ištraukiant iš galvos smegenų arterijų mechaniškai trombektomijos metu.
Jei ligonis pirmųjų insulto ženklų nežino ar nesureikšmina ir į gydytojus kreipiasi praėjus daugiau nei 4,5 h, suleidus trombolitiką drastiškai išauga kraujavimo į galvos smegenis, virškinamąjį traktą ir kt. vietas bei to sąlygotos mirties tikimybė, todėl pavėlavus kreiptis į gydymo įstaigą laiku, toks gydymo metodas neįmanomas, vietoj jo insultas gydomas konservatyviai (koreguojant kraujo rodiklius, mankštinant nusilpusią galūnę ir t.t.).
Jei trombolizinį ir trombektominį gydymą gali taikyti tik didžiosios šalies ligoninės, tai konservatyviai insultą vienodai pajėgi gydyti bet kuri šalies ligoninė, mat toks gydymas nereikalauja jokios specifinės įrangos ar resursų.
Kadangi pirmieji gerb. Antano seneliui įvykusio insulto požymiai, ką liudija ir jo sukurtos „šimtmečio istorijos“ žodžiai, išryškėjo ryte, seneliui bebandant užsirišti batų raištelius, o į ligoninę jis kreipėsi tik praėjus keliolikai valandų nuo to momento, trombolizinis ir trombektominis gydymo metodai jam buvo griežtai kontraindikuotini, todėl paskirtas konservatyvus gydymas.
Kadangi konservatyvaus gydymo efektyvumas yra vienodas tiek taikant jį tarp Kauno klinikų sienų, tiek ir bet kurioje kitoje ligoninėje, nesant laisvų vietų mūsų Neurologijos klinikoje, ištirtas, pakonsultuotas gydytojo neurologo, gydytojo terapeuto ir gavęs rekomendacijas tolesniam gydymui ligonis išsiųstas tęsti gydymo ligoninėje pagal jo gyvenamąją vietą, kaip įprastai ir daroma tokiais atvejais.
To paties budėjimo metu tęsti konservatyvaus gydymo savo rajonų ligoninėse išvyko dar keletas įvairaus amžiaus asmenų, kuriems trombolizė ar trombektomija taip pat buvo kontraindikuotina.
Tai, kad Lietuvoje yra kelios dešimtys ligoninių, bet visi 3 milijonai nori gydytis tik trejose yra atskira tema. Pokyčių šioje srityje jau daug metų viliamės iš vykstančios ligoninių tinklo restruktūrizacijos programos.
Norėtųsi, kad prie jos įgyvendinimo visuomenė prisidėtų taip pat pilietiškai aktyviai ir vieningai, kaip vieningai ir aktyviai palaiko Antaną jo jautrioje istorijoje apie senelį. Tol, kol mūsų bendruomenės priešinsis uždarymui tų ligoninių, kuriose dar stipriau priešinasi patys gydytis, visa mūsų sveikatos sistema, užuot efektyviai gydžiusi kitus, sirguliuos pati.
Tų komentatorių, kurie pasakojosi, jog gerb. Antano istorija apie senelio pervežimą privertė juos susimąstyti apie emigraciją, prašome persigalvoti. Jei kaskart, kai į viešumą iškyla tiesioginiai ar numanomi lozungai, esą pasaulyje žmonės miršta nuo ligų, o Lietuvoje – nuo gydytojų, taip lengvabūdiškai emigruotų po vieną įskaudintą mūsų šalies mediką, jau seniai būtume priversti važinėti gydytis svetur. Likite. Lietuvai Jūsų reikia. Viliamės, kad Jums mūsų vis dar reikia taip pat…
Atsiprašome gerb. Antano ir kitų visuomenės narių už galimai nepateisintus lūkesčius, o seneliui nuoširdžiai linkime sutvirtėti", - rašoma oficialiame Kauno klinikų atsakyme.
