Pernai Lietuvoje policijai teko tramdyti 41982 smurto atvejus šeimoje. Dažniausiai smurtas buvo nukreiptas prieš moterį, bet ikiteisiminių tyrimų kol kas buvo pradėta tik 737.
Smurtavimo problema buvo skaudi visais laikais, bet statistiškai smurto atvejų daugėja: galbūt moterys po truputį išdrįsta prisipažinti ir pasiskųsti, kad jas muša ar užgaulioja?
Veiksmai, kurie atliekami prieš žmogaus valią ir kenkia jo fizinei ar emocinei sveikatai, vadinami smurtu. Smurtas gali būti įvairus – fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Fizinį tikrai nėra sunku atskirti – mėlynė, sulaužytas šonkaulis ar ranka, bet nuo fizinio smurto neatsiejamos ir kitos smurto formos: psichologinis ir ekonominis smurtas, kuriuos įrodyti sudėtinga, o kartais moteris, patirianti tokią smurto formą, net nenutuokia, kad toks elgesys nėra normalus.
Psichologinis smurtas pasireiškia įvairiai – kartais moteris žeminama ar niekinama, o kartais tiesiog ignoruojama. Žinoma atvejų, kai neįgali moteris gulėjo patale, o vyras nesivargino patenkinti jos poreikio gauti medicininę pagalbą.
Dažnai pasitaiko socialinė izoliacija, kai moteriai neleidžiama bendrauti su tėvais, artimaisiais, draugais, kartais moteris izoliuojama nuo išorinio pasaulio, užrakinant ją namie ir neleidžiant eiti į darbą. Specialistai pažymi, kad visos smurto rūšys sąveikauja, nėra taip, kad kuri nors viena rūšis dominuotų atskirai.
Ekonominis smurtas
M. Riomerio universiteto dėstytoja, kriminologė Brigita Palavinskienė akcentuoja dėmesį į ekonominį smurtą, apie kurį Lietuvoje kalbama labai mažai. Ekonominis smurtas pasireiškia, kai auka materialiai priklauso nuo smurtautojo. Dažniausiai su šia problema susiduria nedirbančios moterys, gyvenančios už vyrų pinigus. Tam, kad gautų pinigų smulkioms išlaidoms (pavyzdžiui, kosmetikai, higienos priemonėms), jai visada tenka kreiptis į vyrą ir prašyti.
„Tai iš tiesų sudėtinga smurto forma, nes iš išorės kitiems žmonėms ji gali būti nematoma, tai pasireiškia šeimoje“, – teigia B. Palavinskienė.
Kriminologė nupasakojo tokias situacijas, kai dirbanti moteris atiduoda savo atlyginimą vyrui, atsiskaito už pirkinius, turi rodyti jam čekius. Vienvaldiškas sprendimų priėmimas – taip pat ekonominio smurto forma.
„Normalioje šeimoje priimta viską spręsti kartu. Jei vyras pats nusprendžia, kad nori, pavyzdžiui, pirkti automobilį, neatsižvelgiant į šeimos padėtį, arba nekalba su šeimos nariais apie finansinę padėtį, verta susirūpinti“, – perspėja pašnekovė.
Toks reiškinys, kai vyras uždirba pinigus, o žmona net neįsivaizduoja kiek – dažnas Lietuvoje. „Ypač „sėkmingai“ pasireiškė 90–aisiais, kai buvo finansinis kilimas ir atsirado daug „taip vadinamų“ verslininkų, kurie nepasižymėjo nei verslo kultūra, nei išsilavinimu, o užsidirbo iš perpardavinėjimo. Jaunos, neturinčios išsilavinimo merginos ištekėdavo už tokio vyro ir tapdavo tik dar vienu „gražiu žaislu“ vyro rankose“, – ekonominę priklausomybę nupasakojo B. Palavinskienė. Anot jos, vyrai tokiu būdu demonstruoja savo jėgą – „noriu – perku apsirengti, noriu – neperku, noriu – atimu iš jos viską“.
Smurto ištakos
Iš kur atsiranda noras pakelti ranką prieš moterį? Yra daug priežasčių, dėl ko vyrai smurtauja.
Specialistai vieningai tvirtina, kad viskas priklauso nuo to, kaip žmogus susiformuoja. Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė paaiškino, kad, visų pirma, reikia išskirti „smurtautojo“ ir „aukos“ sampratas.
„Auka“ užaugo aplinkoje, kurioje prieš jos mamą buvo smurtaujama, todėl ji galvoja, kad visose šeimose vyksta tas pats. Jos mama tikėjosi, kad tėvas pavargs mušti, vaikai paaugs, o problemos išsispręs savaime. Mergaitės iš tokių šeimų įpranta taip gyventi ir mano, kad normalu, kai susiduria su tokiu vyru, kaip jos tėvas“, – paaiškina N. Dirsienė.
„Jei vaikinas augo šeimoje, kurioje dominavo smurtaujantis tėvas, o motina atliko „pilkos pelytės“ vaidmenį, labai tikėtina, kad jis bus linkęs į smurtą, nes tam tikro elgesio išmokstama. Nuo pat vaikystės mes išmokstame kalbėti ir elgtis, mėgdžiodami tėvus“, – pabrėžia B. Palavinskienė.
Specialistai tvirtina, kad ekonominiai sunkumai taip pat dažnai tampa smurto priežastimi. Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė–gydytoja Marytė Zabulionienė pažymėjo, kad iškilus finansiniams sunkumams, nedaug kas gali su jais susidoroti. „Vyrai prieš visuomenę įjungia stabdžius, o šeimoje daro, ką nori. Negali suduoti valdžiai – tai suduoda moteriai“.
N. Dirsienės nuomone, Lietuvoje yra didelė informacijos problema: „Žiniasklaida nuolat rašo apie smurtą, spaudoje būna iškeliama problema (nužudė, sumušė), tačiau nerodoma, kaip ta problema buvo išspręsta. Visuomenei gali pasirodyti, kad normalu tiesiog pateikti smurtą kaip faktą, su kuriuo nepakovosi“, – piktinasi pašnekovė.
Kodėl vyras muša moterį?
Psichoterapeutas Olegas Lapinas paaiškino, kad „smurtautojas“, mušdamas moterį, atsako į du klausimus – „kam“ ir „kodėl“.
„Kam" – tai vyro tikslas, pavyzdžiui, tam, kad suvaldytų, tam, kad moteris paklustų, tam, kad darytų tai, ko jis nori.
„Kodėl“ – tai pretekstas–pasiteisinimas, pavyzdžiui, jis mane išvedė iš kantrybės, ji yra nepatikima, ji apgaudinėja.
„Tikslas suprantamas iš pasekmių – jei moteris įbauginta ir matomas rezultatas – tikslas pasiektas. Tikėtina, kad smurtautojas ją muš ir toliau“, – teigia O. Lapinas.
Muša ne tik asocialūs ir alkoholikai
Psichoterapeutas pabrėžė, kad smurtaujama tiek harmoningose, tiek neharmoningose šeimose, tiek inteligentiškose, tiek neinteligentiškose.
B. Palavinskienė atkreipė dėmesį, kad smurtaujama tiek asocialiose, tiek išsilavinusių žmonių šeimose:
„Kuo šeima yra aukštesniame socialiniame lygmeny, tuo smurtas racionalesnis, tuo mažiau mes apie tai girdėsime. Smurtautojas yra protingesnis ir žiauresnis, jis moka gerai nuslėpti smurtą, o auka linkusi nutylėti, nes jai svarbi aplinkinių nuomonė. Mažiau išsilavinę – garsiau rėkia, nes turi mažiau ką prarasti“.
Ji pridūrė, kad stiprūs vyrai moterų nemuša: „Kai vyras jaučiasi nestabilus ir kažko bijo, jis stengiasi įsitvirtinti jėga“.
N. Dirsienė pripažino, kad visi smurtautojai turi psichologinių problemų: jie tarsi išlieja pyktį ant moters dėl savo paties nepilnavertiškumo, moteris – vienintelė, kuriai jis gali parodyti savo valdžią, nes nieko kito jis nesugeba.
Kenčia, nes myli ar bijo?
Yra labai daug priežasčių, kodėl moterys kenčia ir niekur nesikreipia. Visų pirma, gėda prieš artimuosius, kaimynus, bendradarbius stabdo moters veiksmus.
„Dažnai auka linkusi save kaltinti dėl esamos padėties. Kam aš taip elgiausi, kam aš jį nervinau? Reikėjo man patylėti, būtų buvę geriau“, – pasakoja B. Palavinskienė.
Moteris, kurią muša ir žemina, labai save numenkina, jaučia nepilnavertiškumo kompleksą ir mano, kad be vyro – ji yra niekas ir nesugebės išlaikyti nei savęs, nei vaikų.
O. Lapinas teigia, kad moteris kenčia dėl to, kad nuolat randa sau ir vyrui pasiteisinimų: „Kur aš be jo dėsiuosi? Jis kartais juk būna geras, o aš pati kalta“. Anot psichoterapeuto, moteriai svarbiau išlaikyti ryšį su vyru nei gerai jaustis.
Nenoras pasakoti apie savo problemas ir nesitikėjimas sulaukti pagalbos taip pat varžo skriaudžiamos moters veiksmus.
„Kai moteris sužino, kad tai privataus kaltinimo reikalas, ji nepatyrė didelio sužeidimo, o policijoje jai pasakoma, kad ji turi savarankiškai kreiptis į teismą, auka paprasčiausiai grįžta į smurtaujančią šeimą“, – pasakoja kriminologė. Anot pašnekovės, nėra taip paprasta išsilaisvinti iš „aukos“ sindromo ir peržengti savo baimę.
Krizių centro direktorė N. Dirsienė atvirai pareiškė, kad visi smurtaujantys vyrai, manantys, kad šalia jų gyvenanti moteris juos myli, labai klysta. „Ji tiesiog bijo ir tikrai laukia tinkamos akimirkos pasprukti. Nė viena moteris nenori būti skriaudžiama“, – pabrėžia ji.
Anot N. Dirsienės, smurto problema Lietuvoje priėjo akligatvį, nes nėra gerosios jos sprendimo patirties viešinimo: „Problemą tikrai galima išspręsti ir neturint atskiro buto ar pajamų. Tačiau nėra gerų pavyzdžių – kaip tik pasižiūri kokį atskirą atvejį – iškėlė bylą ir nutraukė“.
Grįžta pas smurtaujančius vyrus
Gydytoja M. Zabulionienė patvirtino, kad dauguma jų centre apsilankiusių moterų grįžta pas vyrus dėl baimės likti vienai. „Moterims reikia bet kokio vyro. Tam, kad ji sugebėtų išsivaduoti iš smurto gniaužtų, būtina turėti savigarbos ir neleisti savęs skriausti“.
Alytaus moterų krizių centro darbuotoja prisiminė atvejį apie neseniai centre apsilankiusią moterį. Ji turi darbą, išsikėlė gyventi pas tėvus, o bute paliko smurtaujantį vyrą. Sutrikusi moteriškė niekaip negali apsispręsti, ar jai skirtis: „Jis ateis, manęs prašys sugrįžti ir aš atleisiu“.
B. Palavinskienė pabrėžė, kad moteriai, kuri patiria smurtą, įmanoma padėti tik tada, kai ji pati tos pagalbos nori. „Per prievartą mes moters už rankos neišvesime iš smurtaujančios šeimos. Jai galima suteikti informaciją, nupasakoti galimybes, bet reikia suprasti, kad tai bus nelengva ir jai pačiai reikės atlikti tam tikrus žingsnius“. Pasak pašnekovės, dažnai moteris nusprendžia, kad jai baisu, ji nieko nebenori keisti ir grįžta atgal pas vyrą.
Įspėjamieji ženklai
Santuokas kuriame mylėdami vienas kitą, bet vienas dalykas – kai vaikštai į pasimatymus, o kitas – kai pasineri į buitį su sutuoktiniu.
„Kai prasideda priekaištavimas – „tu atrodai blogai“, „tu kalbėti nemoki prie draugų – į svečius nebesivesiu“, „tavo sriuba neskani, tavo blynai pridegę“ – tai yra pirmieji signalai“, – pasakoja N. Dirsienė.
Anot jos, čia jau reikėtų klausti vyro, kodėl gi tie blynai neskanūs, juk vakar irgi buvo pridegę ir daug labiau giriami. Šiuo atveju „blynas“ – priežastis išreikšti, kad esantis šalia žmogus tau nebeįtinka.
B. Palavinskienė tvirtina, kad nebūna taip, kad iš pradžių vyras būna labai „geras“, o paskui jam kažkas staiga pasidaro. „Žmogus netampa „blogu“ per vieną akimirką, reikia tiesiog atskirti tam tikrus ženklus“, – teigia ji.
Įsivaizduokime, mergina sako: „Jis mane kontroliuoja, nes labai myli“. Ne, kontrolė rodo, kad vyras yra linkęs į manipuliaciją. Jei jis žiūri, kas jums skambina telefonu, klausinėja nuolat, kur buvai, su kuo buvai – tai jau yra perdėta kontrolė.
Kita situacija – mergina pasakoja draugėms: „Jis man neleido rūkyti – trenkė per veidą, kad nerūkyčiau“. Stop, čia irgi tam tikra užuomina. „Aišku, rūkyti nėra gerai, bet niekas neturi teisės kontroliuoti pilnamečio žmogaus“, – konstatuoja B. Palavinskienė.
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į pavydo scenas, kritikavimą, nurodymus, kaip apsirengti, ką veikti laisvalaikiu ar su kuo bendrauti.
P. Lapinas perspėjo, kad vyras, kuris jausmų nepavadina žodžiais – daug pavojingesnis. „Tas, kuris šaukia, rėkia, rečiau pakelia ranką, nes susikaupusius jausmus išreiškia žodžiais. Būtina kalbėti apie savo jausmu, kad ilgainiui jie nevirstų į smurtą“.
N. Dirsienė teigia, kad būtina tinkamai sureaguoti į smurtą. Jei vyras pirmą kartą sudavė – reikia griežtai pareikalauti, kad tai būtų pirmas ir paskutinis kartas. Būtina iškart aptarti su vyru, kas negerai, o ne bėgti išsipasakoti draugėms.
Alytaus moterų krizių centro atstovė mano, kad svarbiausia norėti pamatyti pokyčius vyro elgesyje: „Jei jis pareina vėliau, būna išgėręs, reiškia priekaištus – jau reikia suklusti ir bandyti laiku reaguoti į vyro veiksmus“.
Teisinė sistema veikia?
Aukščiau jau minėjome, kad moteriai, patiriančiai smurtą, galima padėti tik su sąlyga, kad ji pati to norės. Bet ar ji norės teistis su vyru?
N. Dirsienės teigimu, įstatymai, reglamentuojantys moterų, prieš kurias smurtaujama teises, Lietuvoje yra tik fragmentiniai. Pašnekovės nuomone, teisės aktai gali būti tobulinami iki beprotybės, tačiau šalyje trūksta teismų praktikos.
„Įsivaizduokite, kad vyksta skyrybos. Turinti vaikų moteris skiriasi su vyru dėl patirto smurto, o jai siūloma bandyti taikytis ir pagyventi su juo dar kelis mėnesius, kad pabandytų šeimą suklijuoti. Koks gali būti taikymasis, jei ta moteris kiekvieną akimirką bijo?“
Kalbėdama apie vyrų atsakomybę, N. Dirsienė piktinosi, kad smurtas – netraktuojamas kaip nusikaltimas šeimoje. Kaltinimai vyrui iškeliami privataus kaltinimo tvarka taip, kad praktiškai atsakomybės nelieka. Policija gali surašyti baudą, bet ji bus išskaičiuojama iš to paties šeimos biudžeto.
„Galima bandyti prisiteisti alimentus, tačiau tokiu atveju vyrai dažniausiai tampa bedarbiais, kad nereikėtų vaikams mokėti. Viena iš išeičių – prisiteisti alimentus turtu. Kai yra keli maži vaikai, tai padauginus alimentus iš mėnesių skaičiaus iki vaikams sukaks 18 metų, gautųsi, kad vyras dar ir skolingas liktų“, – paaiškina specialistė.
B. Palavinskienės nuomone, teisinė sistema Lietuvoje gal ir veikia, bet ne kiekviena moteris sugeba ja pasinaudoti: „Jei žmogus nėra pakankamai supratingas, jis nemokės pasinaudoti teisine sistema“. Informacijos teikiama moterims labai daug: platinami lankstinukai ir reklama, įvairiuose socialiniuose centruose vyksta apmokymai, tačiau čia kyla klausimas – kiek patirianti smurtą moteris sugebės tos informacijos pasiimti ir įsisavinti?
Vienas iš vertingų B. Palavinskienės patarimų – patyrus smurtą visada kreiptis į teismo medikus ir pasiimti jų išvadų išrašą. „Jei dabar ir nenorite paduoti vyrą į teismą, paskui šie dokumentai gali būti jums naudingi, kai inicijuosite skyrybas“, – teigia ji.
Moterų krizių centras – išeitis?
N. Dirsienė mano, kad Lietuvoje per daug akcentuojama socialinių darbuotojų pagalba. Policija atvyksta ten, kur įvyksta buitinis smurtas, ir tuoj pat veža moterį į krizių centrą bei palieka socialiniams darbuotojams.
„Kalbant apie smurtą – tai yra teisėsaugos problema, vadinasi, teismai turi labai operatyviai dirbti. Teisinė pagalba turi būti ne socialinių darbuotojų ar vyriausybininkų galvos skausmas, o policijos pareigūnų ir prokuratūros pareiga“, – dėsto N. Dirsienė.
Anot jos, krizių centrų pareiga suteikti moteriai jau tolesnę pagalbą – teikti laikino gyvenimo, vaikų priežiūros, elementarių buitinių poreikių tenkinimo paslaugas. Pašnekovė pabrėžė, kad smurto aukai suteikiama tiek trumpalaikė globa, tiek visos socialinės paslaugos, jeigu yra jų poreikis.
Moterų krizių centrai dažniausiai priklauso miestų savivaldybėms ir veikia jie pagal skirtingus poreikius bei taisykles, kiekvieno centro galimybės taip pat skiriasi.
Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorė patikino, kad patyrus smurtą ir atėjus pas juos, moteriai iškart bus suteikta pagalba. „Nereikia įrodinėti, kad patyrėte smurtą. Mes dirbame 24 valandas per parą, turime keletą kambariukų, taip kad pastogę suteiksime“.
Centras priglaudžia moterį iki šešių mėnesių, tačiau esant būtinybei, galima jame pasilikti ir ilgesniam laikui. N. Dirsienė prisiminė atvejį, kai moteris jų centre gyveno keturiolika mėnesių. „Kol problema nebūna išsprendžiama, mes stengiamės moteriai suteikti pastogę. Deja, dažnai moterys patiki smurtautoju ir grįžta pas jį. Viena moteris yra keturis kartus pas mus grįžusi... “, – neslepia apmaudo pašnekovė.
Alytaus moterų krizės centras akcentuoja dėmesį į moters mokymą: organizuoja anglų kalbos, buhalterijos, kompiuterinius, sėkmingos darbo apieškos ar asmeninio tobulėjimo kursus, tačiau smurto aukas priima tik trims paroms. Šio centro atstovė teigia, kad viskas priklauso nuo to, ar moteris pakankamai motyvuota, bet pripažįsta, kad procentaliai labai nedaug kam pavyksta padėti.
Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė teigė nesuvokianti, kaip žmogui galima padėti per tris dienas. „Kai vyksta skyrybos su agresyviu vyru, apie žmogaus grąžinimą į namus negali būti nė kalbos“. Pašnekovė tikina, kad nors ir yra laiko nuostata – pusė metų, tačiau moters su vaiku ant rankų niekas į gatvę niekada neišleis.
Psichoterapeuto O. Lapino nuomone, krizių centrai yra labai efektingi, todėl jų turėtų būti steigiama kuo daugiau.
