D. Gaubienė atskleidžia, kad maistas jos gyvenime reiškia ypač daug. Moteris oro uosto valgykloje gamina įvairius patiekalus, o laisvu laiku eksperimentuoja su tortų gamyba, dalyvauja įvairiose maisto gamybos mugėse.
„Gaminu laisvu metu po darbo. Tai – mano pomėgis. Baigusi mokyklą, norėjau studijuoti konditeriją, tad su tėčiu nuvykome į profesinę mokyklą. Ten man pasakė, kad „esu per maža ir nepakelsiu puodo“, todėl nepriėmė (juokiasi).
Visgi nenorėjau paleisti maisto gamybos pasaulio, todėl iškart nuvažiavome į Šiaulius ir įstojau į virėjos specialybę. O visus gamybos aspektus išmokau gyvenimo eigoje. Galbūt, jeigu būčiau įstojusi į konditeriją, laisvu laiku užsiimčiau kita veikla, tačiau šiuo metu kitaip savo gyvenimo neįsivaizduoju“, – pasakoja pašnekovė.
Tortų kepimas – išlaisvina
Daiva pasidalina, kad tortų gamyba jai reiškia daug. Tai ne tik atsipalaidavimo būdas, saviraiškos forma, bet ir savarankiškumo išraiškos būdas:
„Pirmieji mano kepiniai buvo labai paprasti. Tortų gamybos visada norėjau mokytis savarankiškai. Pavyzdžiui, net ir visai neseniai lankiau Macarons’ų kepimo kursus, nes norėjau įsigilinti į savo klaidas ir tobulėti. Ne gana to, taip išmokau kepti skanius sausainius.
Gamindama tortus, aš atsipalaiduoju, o mintis, kad kažkam suteiksiu džiaugsmą – itin maloni. Smagu prisidėti prie žmonių šventės ir išpildyti jų norus. Kartais gaminu net ir darbo dienomis, o kartais tik savaitgaliais. Dabar dažniausiai kepu vaikiškus tortus, dedu įvairius ledinukus, kuriu animacinių veikėjų personažus“, – išgyvenimais pasidalina Daiva.
Svarbiausia – pasimokyti iš klaidų
D. Gaubienė sako, kad per tiek metų desertų gamybos, yra tekę susidurti ir su nemaloniais atvejais, kuomet pagamintas tortas nepateisino klientų norų. Visgi, Daivos teigimu, tai – ne pasaulio pabaiga. Moteris nenuleidžia rankų, pasimoko iš savo klaidų ir stengiasi tobulėti.
„Nesėkmingi atvejai nėra dažni, tačiau jei nutinka nesėkmė, aš nepasiduodu. Įsimenu tai, ko nereikia kartoti ir eksperimentuoju toliau. Kartais šis papildomas darbas reikalauja papildomų jėgų, tad kai nepavyksta padaryti taip, kaip noriu, būna nelengva, tačiau vis tiek stengiuosi kurti kažką naujo.
Pavyzdžiui, visai neseniai kepiau tortą-braškę. Apie šios idėjos realizavimą mąsčiau jau ilgą laiką, tačiau pamačiau, kad Lietuvoje jau prasidėjo braškių sezonas, todėl tai buvo puikus paskatinimas naujo eksperimento įgyvendinimui. Braškę gaminau su profitroliais, tad buvo labai skanu.
Kartais būna sunku, bet tada pradedu darbus planuoti iš anksto. Visada stengiuosi išpildyti visų norus“, – teigia D. Gaubienė.
Savo gamybos tortu nustebino sūnų
Daiva sako, kad kiekvienas jos tortas – lyg naujiena: „Niekada nekuriu vienodų tortų. Stengiuosi įgyvendinti žmogaus norus. Aš nesu profesionali tortų kepėja, tačiau viską gaminu iš širdies.“
Daiva pasakoja, kad jos tortai yra populiarūs lietuvių bendruomenėje. Moteris juokauja, kad islandai mėgsta tik šokoladinius tortus su labai daug cukraus, o lietuviai renkasi pačius įvairiausius skonius su išskirtiniais dizainais:
„Esu dariusi tortą draugės vestuvėms, 25 kilogramų kepinį dvyliktokų šimtadienio proga ir daugelį kitokių tortų, nes lietuviai mėgsta savo šventes paženklinti skaniu desertu.“
Skuodiškė atskleidžia, kad savo sūnų 30 gimtadienio proga nustebino išskirtiniu tortu – tai buvo ugnikalnis su išsiliejusia lava.
„Kadangi gyvename Islandijoje, sugalvojau jį nustebinti būtent su ugnikalnio tortu. Buvo nelegva, kai reikėjo padaryti lavą. Pamatęs tortą sūnus juokėsi ir sakė: „Buvo normalus tortas, tai ką čia pridirbai?“ Na, bent jau skonis visiems patiko.
Pastebėjau, kad suaugusieji dažnai renkasi itin paprastus tortų variantus, o mažiesiems užsako žaismingus ir itin spalvotus kepinius – taip išpildo jų fantaziją. Tačiau smagu, kai ir suaugusieji atskleidžia žaismingąją savo pusę“, – įžvelgia tortų kepėja.
