Žolintė, „Žolinčių akademijos“ klubo prezidentė Danutė Kunčienė sako, kad pelynas drąsiai gali būti priskiriamas prie labai naudingų augalų, nes jo teikiamų naudų – daugybė.
Pašnekovė pasakoja, kad geriausias laikas prisirinkti atsargų žiemai yra liepą-rugpjūtį, kuomet yra karčiojo kiečio žydėjimo metas. Tačiau nesumaišykite jo su kitu labai panašiu augalu – paprastuoju kiečiu.
„Pelynas yra šviesesnis, daugiau pilkas, o paprastasis kietis yra tamsiai žalias, daugiau auga laukuose. Jo viršutinė dalis tamsesnė, apatinė – šviesesnė, o pelynas visas šviečia iš tolo.
Pelyno daug pajūryje, nes jis mėgsta smėlingesnę, sausesnę, kaip sakau, biednesę žemę. Kiekvienas vaistinis augalas, augantis skurdesniame dirvožemyje, turi stipriausią poveikį“, – paaiškino D. Kunčienė.
Patarė, kaip pasiruošti atsargų žiemai
Jei nesate įsitikinę, ar pavyks pažinti pelyną, turėkite su savimi „Lietuvos augalų atlasą“ – jis puikiai pravers pažindinantis su augalais.
„Be to, labai svarbu, kur ir kaip surinkta vaistinė žaliava. Labai blogai, jei juos rinksime prie kelio, nebent į pirtį. Reikėtų ieškoti švariose vietose ir prisirinkti būtent šiuo metu, liepą-rugpjūtį, kai jis žydi. Yra renkama viršutinė dalis per 1-2 sprindžius, 20-30 cm viršūnės.
Jie džiovinami kaip ir kiti augalai – gerai vėdinamoje patalpoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Jei džioviname džiovyklėje, bet neturėtų būti daugiau negu 45 laipsniai karščio“, – patarė.
Ji primena, kad surinktus ir sudžiovintus pelynus galima naudoti dvejus metus, tad jei dar turite pernykščių atsargų, neskubėkite jų išmesti.
Pelynas – geriausia pagalba užklupus kirmelinėms ligoms
Vis dar svarstantiems, ar vertėtų vaistažolių atsargas papildyti pelynu, tikėtina, kad dar nesate susipažinę su jo teikiama nauda.
„Liaudies medicinoje pelynas yra plačiausiai vartojamas kirmėlinėms, įvairioms parazitinėms ligoms gydyti. Jis ypač sėkmingai naikina askarides. Tačiau nereikėtų naudoti ne tik sulaukus, kai atsiras kirmėlių arba galvoti, kad neturiu kirmėlių ir negersiu, geriau vartoti profilaktiškai.
Pelynas labiausiai vertinamas dėl medžiagų, kurios skatina skrandžio, žarnyno, kepenų veiklą, tulžies skyrimąsi ir mažina pilvo pūtimą“, – naudingas pelyno savybes vardijo žolintė.
Kartusis kietis puikiai tinka tulžies paminkštinimui, jei ši sutirštėjusi, drąsiai galima gerti pelyno arbatą ir užklupus skrandžio, žarnyno negalavimams.
„Radau ir tokios informacijos, kad ir radus skrandyje įvairių rimtų bakterijų galima panaudoti pelyną. Kaip ir dvylikapirštės žarnos opos gydymui. Žinoma, jeigu geriate antibiotikus, arbatų negerkite, bet pabaigus kursą reikėtų pagerti arbatos ar pasidaryti tinktūros, ištraukos“, – patarė pašnekovė.
Nepamirškite saiko
Moksliniais tyrimais įrodyta ir tai, kad vaisiniai preparatai su pelynu slopina auglių augimą, juose esanti medžiaga tujonas skatina smegenų sveikatą, be to, turi įtakos centrinei nervų sistemai:
„Jis veikia raminančiai, tad galima ir vakare pagurkšnoti karčiojo kiečio arbatos – ramiau miegosime.“
Arbatas galite gaminti iš džiovinto ir iš šviežio pelyno – tada jo reikės mažiau. Tačiau nepamirškite saiko, nes kas per daug, tas nesveika.
„Nereikėtų gerti dešimt stiklinių arbatos, o vieną stiklinę per dieną. Gerti porą savaičių, padaryti 2-3 dienų pertraukėlę, jeigu mėnesį geriame – savaitės pertraukėlę.
Labai jautriems asmenims gali pradėti skaudėti galvą, atsirasti bėrimas – viskas turi pašalinį poveikį, todėl reikia save stebėti, nes visi esame labai skirtingi“, – pridūrė žolintė.
Galima pakramtyti kelis šviežio pelyno žiedelius, kuriuos D. Kunčienė vadina „riešutėliais“. Tačiau pirma įsitikinkite, kad nesate šiam augalui alergiški: patrinkite juo vidinę lūpos pusę. Jei iškils pūslė, tai – ženklas, kad augalas alergizuoja.
Naudingas ne tik vidui, bet ir išorei
Džiovintas pelynas taip pat yra puikus prieskonis, suteikiantis karstelėjusį poskonį. Vis tik, jį galite naudoti ir išoriškai. Pavyzdžiui, pasidarę arbatos, neskubėkite išmesti likusių žolelių:
„Jas galima panaudoti šiltam kompresui. Žoleles iš arbatos išimame, įvyniojame, pavyzdžiui, į marlę ar lininę skepetaitę, ir galima pridėti prie patemptų raumenų ir sausgyslių.“
Pirties mėgėjams pelynas taip pat pravers. Jei turite daug pridžiovinto karčiojo kiečio, suriškite nedidelę šluotelę ir ją užplikykite su karštu vandeniu.
„Turėsime ir vandenuką odai persiplauti nuo įvairių papilomų ir kitų virusiukų, o jei turime skaudančius raumenis, patempimus, kad ir nugaros skausmus, galime atsigulti ant nuplikytos, suminkštintos šluotelės – tai puiki pagalba nuo skausmo“, – nusišypso pašnekovė.
Sodininkams ar gamtos mylėtojams taip pat verta turėti kietojo kiečio atsargų. Jis puikiai atbaido įvairius vabalus, tad galite paberti lapelių prie augalų ar rūsyje. Einant grybauti ar uogauti, su savimi pasiimkite pelyno vėduoklę, kad nepultų kraujasiurbiai.
Tad nauda – didžiulė ir visa tai mums teikia gamta, tereikia nepatingėti prisirinkti. Kita vertus, karčiojo kiečio visada galite užsiauginti patys. Jų krūmeliai gražūs, vešlūs ir greitai auga, be viso to, padeda apsaugoti ir kitus augalus nuo kenkėjų.
