Apie netektį socialiniuose tinkluose pranešė Lietuvos geografų draugija. Skelbiama, kad velionio gyvybė užgeso spalio 2-ąją.
„Netekome išskirtinės asmenybės, žmogaus, kurios darbai ir indėlis į Lietuvos geografiją paliko neišdildomą pėdsaką. Jo gyvenimas liks švytėti ne tik mokslinių tyrimų erdvėse, bet ir šiltuose prisiminimuose tų, kurie turėjo laimę jį pažinoti.
Lietuvos geografų draugija liūdi ilgamečio aktyvaus savo nario ir reiškia gilią užuojautą artimiesiems“, – dalijosi draugija.
Docento gyvenimas ir darbai
Įraše draugijos nariai prisiminė iškilaus geografo gyvenimą ir darbus. E. Červinskas gimė 1921 m. rugpjūčio 15 d. Rusijos mieste Penzoje geležinkelio mašinisto šeimoje.
1936 m. E. Červinskas įstojo į Kauno Aukštesniosios technikos m-klos Susisiekimo skyrių, čia susipažino su hidrologija ir hidrotechnika, hidrometrija, mokėsi pas prof. Steponą Kolupailą, kuris 1930-aisiais pradėjo Lietuvos upių tyrimus.
Jam, kaip praktikantui, kiekvieną vasarą 3 mėnesius teko padirbėti tiesiant plentus, geležinkelius, statant medinius ir gelžbetonio tiltus. Jis dalyvavo Šventosios uosto, kelio Šventoji-Darbėnai statyboje, 1941-1942 m. vadovavo Žemaičių plento atkarpos Rietavas-Šventoji tiesimo darbams.
1943-1945 m. dirbo Kretingos gimnazijos fizikos ir chemijos mokytoju; 1944 m. rudenį trumpą laiką studijavo Kauno Universiteto Technikos fak. Statybos skyriuje.
Pasibaigus II Pasauliniam karui, 1945 m. E. Červinskas įstojo studijuoti į VIlniaus universitetą geologiją, tačiau 1947 m. perėjo į geografijos specialybę, ją baigęs tapo Fizinės geografijos ir kartografijos katedros asistentu.
1950-1954 m. jis baigė neakivaizdinę aspirantūrą (doktorantūrą) Lietuvos MA Geologijos ir geografijos institute.1955 m. apgynė disertaciją, tačiau dėl tuometinio temos įslaptinimo, laipsnis buvo patvirtintas tik 1956 m.
1960-1972 m. dr. Eduardas Červinskas vadovavo Hidrologijos ir klimatologijos katedrai.
„Docentas dėjo pamatus Lietuvos jūros krantų ir Kuršių marių mokslo žinioms. Mokslinė doc. E. Červinsko veikla – tai hidrologiniai Kuršių marių ir Klaipėdos sąsiaurio tyrimai, geomorfologiniai tyrimai – Kuršių marių dubens, Klaipėdos sąsiaurio, Nemuno deltos, taip pat Lietuvos pajūrio kartografinio vaizdo raidos tyrimai.
1951 m. jis dalyvavo pirmojoje kompleksinėje Kuršių marių tyrimo ekspedicijoje, 1952, 1952 – Baltijos jūros priekrantės sąnašų srauto, jūros srovių ir gožos veiklos priekrantėjetyrimuose, 1954-1982 m. organizavo ir atliko Kuršių marių hidrologinio režimo, krantų ir dugno pokyčių, Nemuno deltos vagų, Klaipėdos sąsiaurio srovių ir uosto tyrimus.
E. Červinskas pirmasis išmatavo marių kranto linijos ilgį, sudarė batigrafinę kreivę; sudarė fizinį Kuršių marių modelį ir nustatė tykos laikotarpiais šiame telkinyje susidarančių srovių schemą; nustatė ilgalaikių Nemuno deltos pokyčių tempą XIX- XX a.“, – rašoma draugijos įraše.
E. Červinskas 1961 m. tapo docentu, dėstė ne tik bendrageografines ir specialias hidrologines disciplinas, bet i geografijos dėstymo metodiką.
Docentas išėjo į pensiją 1987 m., tačiau jis toliau aktyviai dalyvavo geografų draugijos veikloje, o švęstdamas savo 80-metį VU skaitė viešą paskaitą.
