Išplaukus iš Rygos į Stokholmą keltu, laikas bėga greitai. Romantiški vasaros saulėlydžiai, pro šalį plaukiantys vaizdai stovint denyje.
Azartiškiausi bendrakeleiviai mėgaujasi kelto saunoje ir baseine arba išlaidauja laivo parduotuvėse. Paskutinė galimybė nusipirkti pigiau, nes Skandinavijoje puodelis kavos kainuoja apie 8 litus, alaus bokalas – apie 17 litų, cigarečių pakelis – apie 22 litus, porcija ledų – apie 5 litus,
1 kg obuolių – apie 10 litų.
Pasitinka Stokholmo archipelagas
Atsikeliame anksčiau, kad nepražiopsotume nuostabaus reginio – Stokholmo archipelago. Salų čia net 24 000, ir tik didžiausios apgyvendintos. Atplaukę į Stokholmą, išvykstame į olimpinį Hamarą, įsikūrusį didžiausio Norvegijoje 368 kv. km Mjoso ežero pakrantėje. Jis garsus savo „stikline“ viduramžių katedra, kurios griuvėsiai, saugomi po stikliniu 4700 kv. m gaubtu, mena XII amžių. Norėtume išbandyti jėgas didžiausioje pasaulyje ledo arenoje „Vikingų laivas“, bet maloniai „nutūpiame“ tik „Siste Idre“ kavinėje, ant kurios sienų puikuojasi ne vienas garsiausio čiuožėjo, kaip ir ne mažiau garsių jų gerbėjų, autografas ir asmeniniai daiktai.
Kelias veda palei Mjoso ežerą į Lilehamerio miestelį. Pamatėme dar vieną vietos garsenybę – Skibladnerį – seniausią pasaulyje veikiantį garlaivį, kurio variklis buvo pagamintas net 1888 metais. Užsukame į Olimpinį parką. Išbandome slidininkų keltuvus, nuo kurių atsiveria įspūdinga miesto ir Mjoso ežero panorama. Atkaklesni pėsčiomis pakyla laipteliais, kurių net tūkstantis, į patį viršų. Azartiškesnieji išbando nusileidimo nuo kalnų ir bobslėjaus imitatorių. Viskas taip tikra. Patraukiame per miestelį. Stabtelime prie restoranėlio, kurio sienoje „įstrigęs“ briedis. Paragaujame šiaurietiškų braškių, pardavinėjamų gatvėje... Skonis nepakartojamas.
Užsukame į „Maihaugen“ muziejų po atviru dangumi – lietuviškas Rumšiškes, kur eksponuojama apie 140 senovinių namų, išlikusių šioje vietovėje nuo vikingų laikų iki XIX amžiaus. Tokioje pat senoje bažnytėlėje stebime vestuvių ceremoniją. Svečiai – nuo mažo iki didelio – apsirengę norvegų tautiniais drabužiais, tikrais rankų darbo šedevrais.
Po fiordus ir kanjonus
Beveik nuo viešbučio slenksčio ekskursinis laivelis paima mus į kruizą po ilgiausią ir giliausią pasaulyje Sognės fiordą ir jo nuostabias atšakas – Aurlando ir Neroy fiordus. Neįtikėtina grožio mozaika iš rūsčių, fiordus supančių kalnų, nuostabiai žydro ir žalio vandens, mažų, prie uolų prisiglaudusių ir, atrodo, visiškai nuo pasaulio atskirtų kaimelių, kuriuose ganosi avys ir ožkos, iš aukštybių krintančių krioklių ir dangaus.
Toliau vykstame į garsųjį Stalheimo kanjoną. Pakilimas į kalno viršūnę toks status, toks bauginantis, kad silpnesnių nervų keliauninkai net užsimerkia, o adrenalino mėgėjai prapliumpa plojimais, dėkodami autobuso vairuotojui už meistriškumą. Sustojame įkvėpti kalnų oro, tačiau iš tikrųjų atsigaiviname tik Tvindefoso krioklyje, kurį vietos gyventojai dar vadina Amžinosios jaunystės šaltiniu.
Žuvų turguje gausybė jūrų gėrybių
Iš pat ryto išsiruošiame pasižvalgyti po Bergeną, dar vadinamą vartais į fiordus. Pasigrožime Šv. Marijos bažnyčia, Bergenhuso tvirtove, Rosenkranco bokštu, senamiesčiu ir žydinčiais rododendrais. Mediniai nameliai lyg iš H.K.Anderseno pasakos. Užsukame į Žuvų turgų. Akys raibsta nuo žuvų gausos ir įvairovės. Nuo prekystalių žvelgia jūrų velniai. Kalnai krevečių, kurias paslaugūs prekeiviai čia pat lukštena ir siūlo paragauti. Krabas bando pasprukti iš dėžės į prie pat turgaus prasidedantį fiordą, bet šeimininkas vienu mostu sugrąžina jį į dėžę. Čia pat betoninėje vonioje, pilnoje vandens, savo pirkėjo laukia vėžiai, pririšti už žnyplių. Ragaujame vytintos banginienos. Ko gero, tik Norvegijoje ir Japonijoje galima pasmaguriauti tuo neįprastu nei žuvies, nei mėsos skoniu. Čia pat iš Žuvų turgaus pakylame funikulieriumi į Floien kalno viršūnę, iš kur atsiveria nuostabi miesto ir fiordų panorama. Mums pasisekė – šiandien Bergene nelyja. Tai būna tik kartą ar du per 360 dienų.
Dviejų valstybių sostinėse
Osle aplankome Karalių rūmus, parlamentą, rotušę, universitetą, apžiūrime Vigelando viso gyvenimo kūrinį – skulptūrų parką, po jį išvedžiotą gyvenimo labirintą. Aplankome senove dvelkiantį Vikingų laivų muziejų Bygdoy pusiasalyje, kad pajustume vikingų dvasią. Ji neapleidžia mūsų iki pat Stokholmo – mintys sukasi apie skandinavus, užgrūdintus atšiauraus klimato, sunkaus susisiekimo.
Stokholmas pakeri iš pat pirmo žvilgsnio. Šiaurės Venecija... Miestas ant 14 salų. Kanalai, tiltai, senamiesčio siauros ir jaukios gatvelės, senoviniai pirklių namai, Karalių rūmai, miesto rotušė, kur kasmet vyksta Nobelio premijų laureatų banketai. Paglostome miesto numylėtinį – varinę mažo berniuko skulptūrėlę, kad sugrįžtume...
Drauge su malonių senukų iš Izraelio, išeivių iš Lietuvos, pora pakeliame atsisveikinimo su Skandinavija bokalą švelnaus švediško alaus. Netikėtai pakeleiviai pusbalsiu užtraukia ilgesingą Stasio Šabaniausko dainą, kuri taip tinka šiai akimirkai. Mintys nejučiomis nukelia į Lietuvą. Išvažiuojame į Stokholmo uostą ir išplaukiame į Rygą. Iš čia jau netoli ir namai.
Alma Merkytė
