Sporto klube ant kojos svarmenį numetęs ir taip nukentėjęs klientas turės laukti, kol atvažiuos greitoji pagalba. Tą teks daryti ir autobusų, traukinių ar lėktuvų keleiviams. Priežastis paprasta: budinčių medikų laikyti tokiose vietose poreikio nėra.
Balsas.lt redakciją pasiekė skaitytojos Eglės laiškas, kuriame ji su nuostaba aprašo neseniai viename sostinės sporto klubų nutikusį įvykį: "Kartais savaitgaliais su draugais nueiname pažaisti teniso. Mėgėjiškai, tik dėl pramogos. Paskutinį kartą būnant teniso arenoje ir neteisingai "imant" padavimą, surakino nugarą, o vėliau, stuburo slanksteliams užspaudus nervų galūnėles, pararadu sąmonę. Mano draugai, žinoma, puolė ieškoti budinčio mediko, tačiau labai nustebo, kai arenos administracija paaiškino, kad tokio jie neturi ir reiks laukti atvykstančio greitosios pagalbos ekipažo. Per tą laiką aš spėjau atsigauti ir dar kartą prarasti sąmonę. Gerai, kad šalia esančiame teniso korte žaidė medikas, jis mane ir apžiūrėjo bei buvo šalia, kol atvyko greitosios ekipažas. Šie suleido vaistų ir paskyrė savaitės lovos režimą. Ar neturėtų sporto klubai turėti savo budinčių medikų? Juk galėjau griūti, susižaloti galvą ar susilaužyti galūnę?“
Sporto klubuose pirmą pagalbą suteikia personalas
Ingrida Bertašiūtė, „SEB arena“ ryšių su visuomene vadybininkė, teigė, kad teniso turnyro metu pagal reikalavimus yra budintis medikas, tačiau įprastomis dienomis situacija keičiasi. Anot moters, personalas nukentėjusiemsgali suteikti pagalbą, rimtesniais atvejais kviečiama greitoji pagalba. Jeigu nukentėjusiojo būklė belaukiant “greitukės" blogėja – kreipiamasi į netoliese esančios „Ažuolyno klinikos“ specialistus. „Svarbu greitai reaguoti, turime tokiems atvejams pasiruošę planą“, - sakė I. Bertašiūtė.
„Europos Sąjungoje to nėra reikalaujama, tik Rusijoje ir keliose kitose buvusios SSRS šalyse“, - medikų nebuvimą aiškino Rolandas Čečkauskas, sporto klubų tinklo „Impuls“ rinkodaros ir pardavimų vadybininkas. Tai lemia ne tik reglamentavimo stoka, bet ir nelaimingų atsitikimų retumas. „Troleibuse medikų nėra, o statistiškai sporto klube įvyksta mažiau nelaimių nei ten“, - teigė R. Čečkauskas.
Medikai neprižiūri ir į tolimas keliones vykstančių. „Turime bendrovėje keturias bendrosios praktikos slaugytojas, bet jų darbas yra pagal įstatymo numatytas normas tikrinti išvykstančius vairuotojus“, - aiškino Arūnas Indrašius, „Tolimojo keleivinio transporto“ generalinis direktorius. Bet jei vis dėl to atsitiktų nelaimė, pamainos administratorė turi pirmosios pagalbos vaistinėlę. Rimtų problemų atveju būtų kviečiama greitoji pagalba. A. Indrašius teigė, kad specialistai reaguoja greitai, tačiau jų paslaugų prireikia retai – rugpjūčio mėnesį tebuvo vienas iškvietimas.
Vilniaus geležinkelio stotyje taip patnėra budinčiojo mediko poreikio - jo nebuvo ir visą Nepriklausomybės laikotarpį. Jonas Puluikis, „Lietuvos geležinkelių“ filialo Vilniaus geležinkelio infrastruktūros direktorius, Balsas.lt sakė, kad jie neturi teikti medicinos paslaugų, mat jos priklauso greitajai pagalbai.
Vilniaus oro uostas, tuo tarpu, tik pernai atsisakė budinčio medicinos skyriaus. Taip atsitiko spalį optimizuojant jo veiklą. „Tai padarėme kaštų mažinimo ir efektyvesnės medicininės pagalbos teikimo pagrindu“ , - aiškino Vilniaus oro uosto atstovė spaudai Sandra Šiaulienė. Tačiau net ir pašalinus budinčius medikus, išliko kabinetas, kuriame yra tvarsčiai, kai kurie medikamentai ir kušetė. Jais teikdami pirmąją pagalbą gali pasinaudoti atvykę specialistai. S. Šiaulinė tvirtino, kad Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis gali laiku suteikti pagalbą, kuri bus kokybiškesnė nei pačiam oro uostui samdant personalą.
Su tuo sutinka ir Vanda Pumputienė, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui. „Bet kuriuo atveju vis tiek geriau kviesti greitąją pagalbą, nes mes turime daugiau patirties“, - teigė V. Pumputienė. Jos manymu, sporto klubų ar transporto mazgų medikai vis tiek retai susidurtų su ekstremaliomis situacijomis. Nedidelių problemų atveju dažniausiai pasitikima savo jėgomis. Jei pasitaiko kas rimto, tarkime, gimdo traukinio keleivė, tai be greitosios pagalbos vienaip ar kitaipapsieiti neišeitų. Be to, stresąpatiriantys vietiniai budintieji gali ir sutrikti, tuo tarpu greitosios medicinos pagalbos medikai patirtį stiprina ir nuolatinėmis treniruotėmis.
„Yra sudarytos 3 grupės, jos po 5 valandas per dieną mokosi atlikti procedūras, dirbti su technika“, - sakė V. Pumputienė. Iškvietimai į sporto klubusar transporto yra labai reti – kaip jie paveikia stoties darbą, būtų galima sužinoti tik po nuodugnaus metinio tyrimo. Tokiu atveju nieko nereiškia ir vieno greitosios pagalbos vizito kaina – 200 litų.
Martynas Klimas
