Skaistybė iki vestuvių: praeities atgyvena ar tikroji vertybė?

Ne­kal­ty­bė iki ves­tu­vių. Pla­to­niš­ka mei­lė. Šai­po­ma­si, kad tai – bū­din­ga tik ne­vy­kė­liams, bet gal susilaikymas yra ge­riau­sia kont­ra­cep­ci­ja mo­der­nio­je vi­suo­me­nė­je? Skais­ty­bę iš­sau­go­ję žmo­nės džiau­gia­si tuo, jog yra vie­nin­te­liai ir pir­mie­ji sa­vo iš­rink­tie­siems.

Vie­nin­te­liai ir ne­pa­ly­gi­na­mi

Iš­vaiz­dus, iš­si­la­vi­nęs, ta­len­tin­gas 24-erių vy­ras san­tuo­ko­je gy­ve­na dve­jus me­tus. Žmo­na jo su nie­kuo ki­tu ne­ga­li pa­ly­gin­ti. Vy­ras jai – nei blo­ges­nis, nei ge­res­nis už kaž­ku­rį ki­tą, nes jis yra – pir­ma­sis ir vie­nin­te­lis. Ji jam – taip pat pir­mo­ji ir vie­nin­te­lė.

„Nuos­ta­bus jaus­mas, ska­ti­nan­tis dar la­biau steng­tis dėl šei­mos“, – sa­kė vy­ras.

Nie­kur jis ne­bu­vo iš­vež­tas ar izo­liuo­tas. Vaikš­čio­jo to­mis pa­čio­mis gat­vė­mis, kur į akis šo­ka pus­nuo­gės rek­la­mos, iš vi­sų pu­sių ata­kuo­ja – geisk, imk, var­tok.

Užuot su ban­da vai­kęsis „seks­re­vo­liu­ci­nių“ idė­jų, jau­nuo­lis mo­kė­si iš kny­gų.

Jis pa­sa­ko­jo apie vie­no ro­ma­no vei­kė­ją, ku­ris su­sap­na­vo sa­vo ves­tu­ves. Ten jau­ni­kis kar­tu su nuo­ta­ka at­si­sto­ja prie­šais ku­ni­gą ce­re­mo­ni­jai. Stai­ga ša­lia iš­si­ri­kiuo­ja pen­ke­tas gra­žių mo­te­rų ir jam mei­liai šyp­so­si. Nuo­ta­ka, nu­ste­bu­si pa­klau­sia – kas šios mo­te­rys? Jau­ni­kis nu­si­gan­dęs paaiš­ki­na, kad tai bu­vu­sios mer­gi­nos, ku­rioms bu­vo pa­sky­ręs po da­lį sa­vo šir­dies. Nuo­ta­ka klau­sia; „O man?“ „Tau, kas li­ko.“

Po­žiū­rį į ne­kal­ty­bę for­ma­vo ir ti­kė­ji­mas Die­vu. Ka­ta­li­ky­bę pra­kti­kuo­jan­tis jau­nas vy­ras sek­so anaip­tol ne­nu­ver­ti­na, ne­lai­ko jo nuo­dė­me ar vel­nio pra­ma­nu. My­lė­ji­mą­si jis lai­ko Die­vo do­va­na ir sten­gia­si ja tin­ka­mai nau­do­tis, ne­su­ga­din­ti. „Pir­miau­sia, jis skir­tas iš­reikš­ti tar­pu­sa­vio mei­lę, ir tik pa­skui – pra­dė­ti vai­kus. O jų la­bai no­riu“, – sa­kė jau­nas vy­ras.

Po vie­nos nak­ties į dug­ną

20-me­tę mer­gi­ną iki šiol ly­di juo­das pri­si­mi­ni­mas apie tą nak­tį. Jai bu­vo 15. Drau­go gim­ta­die­nis, daug al­ko­ho­lio ir ma­ri­hua­nos. Jau se­niai ša­lia try­nė­si aš­tuo­niais me­tais vy­res­nis vai­ki­nas, azar­tiš­kai nu­si­tei­kęs „pa­tu­rė­ti ne­kal­tą mer­ge­lę“. Mer­gi­na be­veik nie­ko ne­pri­si­me­na, tik skaus­mą ry­te ir siau­bin­gą jaus­mą.

„Po šio įvy­kio vi­siš­kai nu­si­ri­tau, sa­vęs ne­be­ger­biau, pra­dė­jau bas­ty­tis per nak­tis. Ne­bep­ri­ta­pau jo­kio­je kom­pa­ni­jo­je. Ne­my­lė­jau sa­vęs, ne­my­lė­jo ir ki­ti“, – da­li­jo­si skau­džia pa­tir­ti­mi mer­gi­na.

Da­bar ji tik­ra – ne­kal­ty­bę rei­kia sau­go­ti iki ves­tu­vių ir – vie­nin­te­liam vy­rui.

At­ne­ša li­gas, abor­tus, ne­vai­sin­gu­mą

Šiau­lie­tė gy­dy­to­ja As­ta Dam­ku­vie­nė, il­gus me­tus dir­ban­ti mer­gai­čių gi­ne­ko­lo­ge, mo­kyk­lo­se skai­tan­ti pa­skai­tas apie ly­ti­nius san­ty­kius tei­gė, kad kas šeš­ta šei­ma Lie­tu­vo­je yra ne­vai­sin­ga.

Daž­nai ji su­lau­kia 16-me­čių, be­si­skun­džian­čių, kad sek­so me­tu ne­jau­čia ma­lo­nu­mo. O mo­kyk­lo­se mo­ki­niai pra­plium­pa juo­kais, iš­gir­dę apie ne­kal­ty­bę iki ves­tu­vių ar­ba sek­sua­li­nes pa­tir­tis tik su tuo vie­nin­te­liu.

A. Dam­ku­vie­nė ak­cen­tuo­ja, kad ly­ti­niai san­ty­kiai ap­skri­tai ne­ga­li bū­ti pra­de­da­mi iki 18 me­tų, nes iki tol vyks­ta ly­ti­nis bren­di­mas. Ji klau­sė – kaip vai­kui ga­li teik­ti ma­lo­nu­mą tai, kas pri­klau­so suau­gu­siam? Be ža­los anks­ty­vi san­ty­kiai nie­ko dau­giau neat­ne­ša.

Anot gy­dy­to­jos, mo­ters to­les­nis gy­ve­ni­mas la­bai pri­klau­so nuo pir­mų­jų ly­ti­nių san­ty­kių: „Jei­gu par­tne­ris bus gru­bus, gir­tas, jei­gu tai vyks ga­ra­že, par­ke, laip­ti­nė­je, tai iš­liks bai­sūs pri­si­mi­ni­mai.

Mo­te­ris ga­li ap­skri­tai ne­no­rė­ti ly­ti­nių san­ty­kių, su­si­da­ry­ti apie vy­rus to­kią blo­gą nuo­mo­nę, kad nu­spręs ne­te­kė­ti, ne­tu­rė­ti vai­kų.“

Jau­ni­mas sa­vo pa­lai­dą el­ge­sį tei­si­na po­rei­kiu iš­ban­dy­ti par­tne­rį. Gy­dy­to­ja jų klau­sia: kiek kar­tų ban­dy­si­te – 15?

Ji aiš­ki­no, kad taip pri­si­ren­ka­ma ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų. Da­lis jų yra neiš­gy­do­mos, ki­tos su­ke­lia ne­vai­sin­gu­mą.

Dar vie­na pa­sek­mė – ne­pa­gei­dau­ja­mas nėš­tu­mas, nes jau­ni­mas ne­sup­ran­ta apie kont­ra­cep­ci­ją. Jų gal­vo­je yra neut­ra­li­zuo­jan­tis pla­nas – iš­va­ly­mas, abor­tas.

„Čia – ne iš­va­ly­mas, o mo­ters su­ža­lo­ji­mas fi­ziš­kai, psi­chiš­kai, dva­siš­kai. Nutraukus pirmąjį nėštumą, mo­te­ris daž­nai ne­be­pas­to­ja“, – sa­kė gy­dy­to­ja.

Ji žur­na­luo­se, te­le­vi­zi­jos lai­do­se, kur ap­stu sek­so pa­ta­ri­mų, pa­si­gen­da pa­mo­kų apie mei­lės me­ną, tik­rą­ją ro­man­ti­ką.

Pa­są­mo­nė pri­si­me­na

Lai­mės mo­ky­to­jas, eko­bend­ruo­me­nės na­rys Da­rius Ra­žaus­kas sa­vo pa­skai­to­se apie po­rų san­ty­kius su­lau­kia dau­gy­bės jau­nų klau­sy­to­jų.

Pak­laus­tas apie ry­šį, lie­kan­tį po ly­ti­nių san­ty­kių, jis pa­sa­ko­ja apie so­viet­me­čiu moks­li­nin­kų at­ras­tą te­le­go­ni­jos efek­tą. Mė­gi­nant su­kryž­min­ti ark­lį su zeb­ru ku­me­lė ne­su­lau­kė pa­li­kuo­nių, ta­čiau po ke­lių me­tų ap­vai­sin­ta ark­lio, ji at­ve­du­si pu­siau dry­žuo­tų ark­liu­kų.

Anot D. Ra­žaus­ko, šis ty­ri­mas bu­vo pri­skir­tas pseu­do­moks­lui, nes bu­vo ne­pa­lan­kus di­die­siems vers­lams, žmo­nes ska­ti­nan­tiems var­to­ti, lais­vai elg­tis.

Jo tei­gi­mu, bet ku­ris ark­lių ar šu­nų vei­sė­jas jau prieš 500 me­tų bū­tų paaiš­ki­nęs, jog ku­me­lė ar ka­lė nors vie­ną kar­tą gy­ve­ni­me su­si­po­ra­vu­si su ne­veis­li­niu ris­tū­nu ar ska­li­ku nie­ka­da neat­ves pa­li­kuo­nio, ati­tin­kan­čio vi­sus veis­lės bruo­žus.

Su žmo­nė­mis esą tai vei­kia dar stip­riau. Pir­ma­sis sek­so par­tne­ris iš­lie­ka pa­są­mo­nė­je vi­sam gy­ve­ni­mui. Mo­te­riai, ku­ri iš­bars­to sa­ve, su­si­lpnė­ja su­vo­ki­mas ir in­tui­ci­ja, kaip tap­ti lai­min­gai, kaip su­kur­ti dar­nią šei­mą.

D. Ra­žaus­kas sa­ko, kad ly­ti­nių san­ty­kių me­tu su­si­da­ro elekt­ro­mag­ne­ti­niai ka­na­lai. Pe­ri­ma­mos li­gos, sa­vy­bės, po­trau­kiai. O ir vai­kai gims­ta su prieš tai bu­vu­sių par­tne­rių cha­rak­te­rio ar fi­zi­nė­mis sa­vy­bė­mis.

Lek­to­rius aiš­ki­na, jog tuos ry­šius ga­li­ma nu­trauk­ti nuo­šir­džia me­di­ta­ci­ja, mal­da ar­ba mant­ra. Svar­biau­sia – nuo­šir­džiai tuo ti­kė­ti. Bu­vu­siems par­tne­riams rei­kia at­leis­ti, neap­kal­bė­ti, ne­pyk­ti ir ne­gal­vo­ti nei­gia­mai.

Gintarė VALUCKYTĖ