Šiuolaikinio gyvenimo kaina: tokios ligos diagnozę išgirsta tūkstančiai ir jų vis daugės

Gyvenimą palengvina nuolatinio gliukozės matavimo prietaisai ir insulino pompos, tačiau kaip prisipažįsta pacientai, sunkiausia, kad esi pats atsakingas už ligos kontrolę ir nėra kam tos atsakomybės permesti.

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilnietė Aistė pirmo tipo cukriniu diabetu serga 23 metus – nuo dešimties. Iš pradžių ligos kontrolė gulė ant tėvų pečių.

„Pasislėpus saldumynus valgiau, kada kaip tik griežtai laikiausi tos mitybos“, – sakė Aistė.

Geriausiai ėmė jaustis, kai suaugo ir sąmoningai pradėjo laikytis valgymo taisyklės 80 ir 20.

„80 proc. valgau tai, ką galima ir ką turėtų valgyti šiaip visi žmonės, ne tik diabetu sergantys, o 20 proc. valgau tai, kas džiugina, kas skanu“, – pasakojo vilnietė.

Aistė sako pažįstanti žmonių, kuriems dar teko virintis švirkštus, kad galėtų susileisti kiaulių insulino. Jai pačiai gyvenimas palengvėjo, kai ėmė naudotis nuolatiniais gliukomačiais, kurie gliukozės kiekį kraujyje parodo kas keturias minutes, o speciali pompa suleidžia tiek insulino, kiek reikia.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ragina visus Lietuvos gyventojus dabar valgyti šiuos produktus: rezultatas nustebins

Paaiškėjo naujausia žinia apie sušlubavusią karalienės Camillos sveikatą

Skelbia apie nemokamas sveikatos paslaugas Lietuvoje: kiti apie jas nežino

„Dėl technologijų, dėl žinių aš dabar jau galiu gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą ir kartais mano gydytoja juokauja, kad turbūt gyvenu sveikiau negu mano bendraamžiai“, – kalbėjo Aistė.

Ne visi žino, ar serga diabetu

Lietuvoje diabeto diagnozę per metus vidutiniškai išgirsta apie 10 tūkstančių žmonių.

„2023 metų duomenimis, Lietuvoje sirgo antro tipo cukriniu diabetu šiek tiek daugiau negu 155 tūkst. gyventojų, o 1 tipo cukriniu diabetu – daugiau negu 8 tūkst.“, – teigė Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė Žydrūnė Visockienė.

Spėjama, kad apie pusė sergančiųjų cukriniu diabetu nežino, jog serga šia liga. Mat pirmieji požymiai nėra išskirtiniai.

„Žmogus gali jausti tiesiog šiek tiek didesnį silpnumą, mažesnę fizinio krūvio toleranciją, kažkiek daugiau išgeria vandens, bet vasara, gal karšta, visada randa pasiteisinimus“, – tikino Ž. Visockienė.

Kai žmogus pastebi diabetui būdingus požymius – svorio mažėjimą, didelį troškulį, liga jau būna pažengusi.

„Tas troškulys būna toks didžiulis, kad žmonės būna esu girdėjus net istoriją, kad vos ne iš po vazonų vandenį gali gert, kaip nori gert“, – pasakojo Aistė.

Negydant ligos ji gali pažeisti visus organus.

„Tai yra akių pažeidimas, diabetinė retinopatija, inkstų pažeidimas, diabetinė nefropatija, kojų kraujotakos ir inervacijos sutrikimai“, – vardijamos komplikacijos.

Viena iš priežasčių, kodėl žmonės suserga diabetu – nutukimas. Įrodyta, kad tikimybė, jog žmogus, kurio kūno masės indeksas yra virš 35, susirgs cukriniu diabetu 30 kartų didesnė negu žmogaus, kurio kūno masės indeksas 21.

„Šventės yra, gyvenimas yra, svarbu džiaugtis ir mėgautis tuo, kas daro mano gyvenimą kokybiškesnį. Jeigu pasirinkimai kenkia mano savijautai, turbūt natūraliai aš to ir nebesirinksiu“, – sakė slaugytoja diabetologė Violeta Bičkauskienė.

Lietuvoje 1 iš 18 žmonių serga cukriniu diabetu. Manoma, kad 2030 metais sirgs 190 tūkstančių ir tai bus 1 iš 11.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.