Kompostinė arbata
Kiekvienas darbštesnis ir taupesnis sklypo šeimininkas pasiruošia komposto, kuris laikui bėgant nepraranda savo savybių, todėl jį galima laikyti prietemoje tiek, kiek reikia.
Kompostas gali būti naudojamas naujo komposto raugui. Taip pat jį galima naudoti kompostinės arbatos gamybai. Tai – viena iš skystų organinių trąšų rūšių. Vakarų Europos sodininkai ir ūkininkai, užsiimantys biodinamine ir organine sodininkyste, seniai sėkmingai naudoja šios rūšies trąšas.
Kompostinės arbatos lengva pasigaminti ištirpinant kompostą vandenyje. Gautas skystis naudojamas dirvai arba lapams apipurkšti. Naudojant šią arbatą nebereikia cheminių trąšų, pesticidų ir fungicidų. Ji ne tik padeda augalams greičiau augti, bet ir papildo dirvą reikalingais mikroorganizmais, padeda išvengti ligų ir neutralizuoja toksinių chemikalų likučius sodo bei daržo dirvoje.
Arbatos gamyba
Kompostinei arbatai pagaminti reikia 1 l paruošto komposto, saldaus sirupo ar trupučio cukraus, 12 l vandens. Taip pat reikės 1 akvariumo pompos, 1 ventilių rinkinio žarnoms (kad oro tiekimas būtų padalytas į keletą srovių), 90 сm akvariumo žarnos, 6–15 litrų talpos kibiro.
Į kibirą įdedamos žarnos su pritvirtintais ventiliais, įsitikinama, kad jos siekia kibiro dugną. Tuomet dedama komposto. Jo turi būti tiek, kad dengtų žarnas.
Įpilama vandens, nuo kibiro viršaus paliekant 15 сm. Vanduo turi būti nechloruotas, nes chloras užmuša naudingus mikroorganizmus. Įpilama 30 g sirupo, kad naudingieji mikroorganizmai turėtų kuo maitintis. Tada įjungiama akvariumo pompa. „Mikstūra“ turi bręsti 2–3 dienas. Retkarčiais būtina pamaišyti, kad greičiau bręstų ir mikroorganizmai atsiskirtų nuo kietųjų komposto dalelių. Arbatai subrendus, ją būtina perkošti. Kietas komposto liekanas galima sudėti į komposto krūvą arba išbarstyti sode kaip mulčią po medžiais.
Malonus kvapas
Kompostinė arbata turi maloniai kvepėti žeme. Jei nekvepia, nenaudokite jos, o išpilkite mišinį atgal į komposto krūvą. Gėlėms ir daržovėms tręšti kompostinę arbatą reikia naudoti nedelsiant, nes gerieji mikrobai greitai pradės nykti, jei oras nebus perduodamas akvariumo kompresoriumi.
Kompostine arbata galima apipurkšti lapus ir dirvą aplink kiekvieną augalą. Ji sodo augalams suteiks maisto ir energijos. Ją sode ir darže galima naudoti kas dvi savaites.
Galima išbandyti ir kitus kompostinės arbatos gamybos būdus. Paprasčiausias būdas: imami 2–3 kibirai komposto, sudedami į 200 litrų statinę ir užpilami šiltu vandeniu. Po 10–14 dienų, periodiškai maišant po keletą minučių, skystis tampa užplikytos juodosios arbatos spalvos.
Ši arbata puikiai tinka šiltnamio augalams papildomai tręšti. Kopūstams arba laukinėms gėlėms tręšti ją taip pat galima naudoti, bet tik tada, kai žemė po lietaus drėgna arba augalai stipriai palaistyti.
Polaidžio vanduo
Ypatingos kompostinės arbatos galima pasigaminti ne tik iš komposto, bet ir iš skysčio, atsirandančio pavasarį duobėje tarp dviejų komposto krūvų, kai tirpsta sniegas. Jį verta surinkti ir naudoti daigams auginti. Gamtinė arbata su polaidžio vandeniu pastebimai stiprina ant palangės auginamus daigus. Ja laistomų augalų lapai būna sodriai žali, stiprūs. Minėtą arbatą reikėtų skiesti santykiu nuo 1:2 iki 1:5. Galima naudoti ir neskiestą, bet ja palaistyti augalai dar turi būti paliejami ir švariu vandeniu.
Kompostinė arbata – ypatingų savybių turinti substancija. Per ją galima „perleisti“ mikroelementus, kurių trūksta darže. Pavyzdžiui, labai nedidelį kiekį (ant peilio galo) borakso – boro rūgšties – galima dėti į talpyklą kompostinės arbatos rauginimo pradžioje. Per ruošimo laiką boras tampa sudedamąja kompostinės arbatos dalimi.
Tačiau šis mikroelementas nuodingas, net būdamas kompostinėje arbatoje, todėl subrendusiu skysčiu patartina laistyti paruoštą kompostą, palikti jį kiek laiko pastovėti ir tik tada naudoti įterpiant po krūmais arba į lysves.
Faktai
Biodinamikos tyrėjai išsiaiškino, kad skystas kompostas dirvoje laikosi apie 4 savaites, jei pirmą kartą dirva juo gausiai palaistoma.
Įvairūs mikroorganizmai ir ištirpusios organinės ir mineralinės medžiagos, patekusios į dirvą, pradeda aktyviai veikti: gerina dirvos struktūrą, padeda šaknims pasisavinti maisto medžiagas, skatina augti jautrius šakniaplaukius, gerina augalų viršžeminės dalies sveikatą.
Kai kompostinėje arbatoje esančių mikroorganizmų veikimas baigiasi, drąsiai galima tręšti vėl.
Geriausia turėti keletą statinių, iš kurių būtų tręšiama paeiliui. Pavyzdžiui, vienoje statinėje galėtų būti mėšlo raugas, kitoje – kompostinė arbata, trčioje – asiūklio, dilgėlių arba įvairių pievoje augančių žolių antpilas.
Pagal verdetera.com parengė Rapolas Tamošiūnas
